Tęsdamas neseniai pradėtą naują katechezių ciklą, skirtą Apaštalų darbų knygai, šio trečiadienio bendrosios audiencijos dalyviams popiežius Pranciškus kalbėjo apie įvykį, kuris žymi Bažnyčios istorijos pradžią – Sekmines – Šventosios Dvasios atsiuntimą.
Penkiasdešimt dienų po Velykų apaštalai ir Viešpaties motina Marija buvo susirinkę Paskutinės vakarienės namuose, kurie jau buvo tapę jų namais. Jiems besimeldžiant, įvyko visus pribloškęs staigus Dievo įsiveržimas. „Iš dangaus pasigirdo ūžesys, tarsi pūstų smarkus vėjas. Jis pripildė visą namą, kur jie sėdėjo“ (Apd 2, 2). Ant kiekvieno iš jų nusileido ir ugnis, kuri Biblijos tradicijoje yra Dievo apsireiškimo ženklas. Dievas kalbėjo iš degančio krūmo; Dievas ugnyje nusileido ant Sinajaus kalno. Ugnis šildo ir šviečia, apvalo ir atgaivina.
Prie Sinajaus kalno žmonės girdėjo Dievo balsą; Sekminių dieną į Jeruzalėje susirinkusius žmones prabilo Petras – Uola, ant kurios Kristus nusprendė pastatyti savo Bažnyčią. Jo silpnas balsas – balsas, kuris išsigynė Viešpaties – dabar Šventosios Dvasios sustiprintas pasiekia širdis ir uždega jas troškimu atsiversti. Dievas pasirenka, kas pasauliui atrodo silpna, kad sugėdintų galinguosius (plg. 1 Kor 1, 27).
Bažnyčia gimė iš meilės ugnies, iš Sekminių dieną kilusio „gaisro“, sakė Pranciškus. Apaštalų žodžiai prisipildė Prisikėlusiojo Dvasios ir tapo naujais žodžiais, kuriuos kiekvienas gali suprasti. „Tai meilės ir tiesos kalba, kurią supranta ir beraščiai. Tiesos ir meilės kalbą supranta visi. Jei tu iš širdies sakai tiesą, jei tu kalbi nuoširdžiai, jei tu myli – visi tave supras. Gali ir neištari nė žodžio, gana nuoširdaus ir švelnaus prisilietimo.“
Šventoji Dvasia taip pat yra darnos ir bendrystės kūrėja, sutaikinimo virtuozė. Ji pašalina ribas tarp žydų ir graikų, tarp vergų ir laisvųjų, visus sujungia į viena. Ji palaiko visos tikinčiųjų bendruomenės darną, iš skirtingų narių padaro vieną kūną. Ji padeda Bažnyčiai nuolat eiti pirmyn, nepaisant žmonių ribotumo, nuodėmių ir skandalų.
Girdėdami Petro ugningą kalbą ir matydami kitų apaštalų drąsą žmonės vienas kitą klausinėjo, ar jie ne prisigėrę vyno. Jėzaus sekėjai ne girti, bet jie yra – kaip sako šv. Ambraziejus – „blaiviai Dvasios apsvaiginti“. Ši dovana, sakė popiežius, skirta ne nedaugeliui išrinktųjų, bet visiems, kurie šaukiasi Viešpaties vardo.
„Prašykime Viešpatį, kad leistų mums išgyventi naujas Sekmines, – paragino popiežius Pranciškus, – prašykime, kad būtų talpios mūsų širdys ir mūsų jausmai būtų suderinti su Kristaus jausmais, kad nesigėdydami skelbtume jo atnaujinantį žodį ir liudytume jo galingą meilę, kuri prikelia naujam gyvenimui kiekvieną, kurį paliečia.“ (JM / VaticanNews)
