Ką reiškia krikščioniška laikysena, kai kalba pasisuka apie ekonomiką? Ar tik tiek, kad godumas yra blogai, o padėti skurstantiesiems – gerai? Kokia galėtų būti katalikiška valstybės ir visuomenės vizija? Šiuos klausimus įtaigiai aptarti bando Samuelis Greggas, australas filosofas ir ekonomistas, kurio knyga „Katalikybė ir laisvė. Argumentai už apribotą valdžią, laisvą ekonomiką ir religijos laisvę“ šių metų pradžioje pasirodė lietuvių kalba. Ką naujo ši knyga gali pasiūlyti Lietuvos skaitytojams, kuriems aktualūs klausimai apie krikščionišką požiūrį į ekonomiką?
Kitokie argumentai už laisvą ekonomiką
Tiek Lietuvoje, tiek Vakaruose laisvos rinkos idėja dažnai ginama remiantis utilitaristiniais, ekonominę naudą akcentuojančiais argumentais. Teigiama, jog laisva rinka yra geriausias pasirinkimas, nes padeda siekti didžiausio įmanomo ekonominio efektyvumo bei bandoma įrodyti, kad laisva rinka svarbi, nes tai vienintelis būdas apsaugoti individualią laisvę nuo represyvios valstybės. Dėl keleto priežasčių tai yra silpna argumentacija.
Pirma, galima klausti, ar didžiausias ekonominis efektyvumas savaime reiškia didžiausią gerovę? Vertinant gerovę tik doleriais ar eurais, į ją nepatenka tokie dalykai kaip sveikata, darbe patiriamas stresas, galimybė skirti laiką šeimai ir draugams, geri santykiai su kaimynais, neužteršta aplinka ar netgi aplink namus augančių medžių teikiamas pavėsis – neabejotinai svarbios gerovės sudedamosios dalys.
Antra, ji visiškai nevertina bendražmogiškų moralinių įsipareigojimų, kuriuos turime vieni kitiems – ypač, kad tie mūsų visuomenės nariai, kurie dėl sėkmės ar savo gebėjimų sugebėjo sukaupti turto, turi pareigą dalintis šiomis gėrybėmis su ne tokiais talentingais ar sėkmingais žmonėmis. Moralės klausimai kraštutiniu atveju laikomi kiekvieno individualaus skonio reikalu, o tai reiškia, kad teisingumo požiūriu nėra skirtumo, ar išleisti savo uždirbtus pinigus labdarai, ar prisipirkti papuošalų ir visureigių – kiekvienas turi teisę pats nuspręsti, kas jam svarbiau.
Trečia, tokia mąstysena remiasi giliai problemiška laisvės samprata – ji gali ginti godų turtuolį nuo mokesčius renkančio valstybės „represinio aparato“, tačiau negali pasakyti, kad jis pats yra savo godumo vergas. Laisvė čia reiškia tik galimybę rinktis pačiam, tačiau taip argumentuojant neįmanoma pasakyti, kad vieni pasirinkimai galėtų būti geresni už kitus (ką tik minėtas pavyzdys – pasirinkimas tarp labdaros ir visureigių). Visi argumentai už laisvą rinką, kurie remiasi tik pinigais skaičiuojamos naudos vertinimu ir individualistine moraline laikysena, susiduria su šiomis problemomis, ypač aiškiai matomomis iš katalikiškos perspektyvos – ekonominį gyvenimą vertinant tik pelno ir individualios laisvės požiūriu, į apmąstymus neįtraukiami daugybė kitų aspektų, lygiai taip pat svarbių visaverčiam gyvenimui.
Nieko keisto, kad knygos „Katalikybė ir laisvė“ autoriaus Samuelio Greggo, puikų filosofinį ir ekonominį išsilavinimą turinčio kataliko, tokie argumentai neįtikina. Jis yra tikrai kritiškas libertariškos laisvos rinkos apologetikos atžvilgiu. Tačiau knygoje „Katalikybė ir laisvė“ jis vis tiek ieško būdų apginti laisvosios rinkos idėja, tik jo argumentai – visiškai kitokie. Pagrindinis dalykas, kurio siekia Greggas – argumentus už laisvą rinką, apribotą valdžią ir religijos laisvę pateikti remiantis ne devyniolikto ir dvidešimto amžiaus liberalų idėjomis, tačiau katalikiška žmogaus samprata, paremta šv. Tomo Akviniečio filosofija, Bažnyčios dokumentais, popiežių Leono XII, Jono Pauliaus II, Benedikto XVI ir Pranciškaus mintimis. Savo argumentus Greggas remia asmens klestėjimo idėja – anot jo, katalikiška samprata į žmogų žvelgia kaip į bendruomenišką, unikalią, protu ir laisva valia apdovanotą (nors ir nuodėmingą) būtybę, pašauktą tam, ką krikščionys filosofai vadina „integraliu asmenis klestėjimu“. Ši sąvoka, viena vertus, apima tai, be ko visavertis gyvenimas yra neįmanomas – gyvybės apsaugą, sveikatą, draugystę, darbą, galimybę kurti šeimą, taip pat ir tokius dalykus kaip grožio išgyvenimas, sąžiningumas, integralumas bei, galų gale, religija (anot Greggo, „suvokiama kaip mūsų pasirinkimų derinimas su tiesa apie galutinius dalykus“). Šie dalykai yra savaime vertingi, jų rinkimasis yra gero gyvenimo esmė, jie nurodo į galutinę laimę, kuri, kaip teigia knygos autorius, „tegali būti atrasta Dievo kontempliacijoje ir šventųjų bendrystėje“.
Laisvė ir asmens klestėjimas
Greggas teigia, kad būtina asmens klestėjimo sąlyga yra būtent galimybė laisvai rinktis šiuos gėrius. „Laisvė yra būtina laimės prielaida“, – teigia autorius. Tai nereiškia, kad jis priima individualistinį požiūrį, jog gėris žmogui yra tik tai, ką jis pats nusprendžia laikyti gėriu. Greggas teigia, kad tai, kas objektyviai gera žmogui, galima apmąstyti protu. Žinoma, žmonės yra nuodėmingi, todėl dažnai renkasi blogus dalykus vietoje gerų, tad, norėdami gyventi visavertiškesnį gyvenimą, jie turi ugdyti savo valią ir gebėjimą veikti ne vadovaudamiesi akimirkos įnoriais, bet sąmoningai rinktis tai, kas neša gėrį jiems ir juos supantiems žmonėms – šį gebėjimą filosofai savo darbuose vadina „dorybe“. Valstybės tikslas yra sukurti ir palaikyti sąlygas, kuriomis žmonės galėtų kuo lengviau patys pasirinkti gerus, gyvenimo pilnatvės link vedančius dalykus. Tačiau kaip konkrečiai tokia valstybė turėtų atrodyti?
Greggas siekia įtikinti skaitytoją, kad būtent apribota valdžia, laisva ekonomika ir religijos laisvė yra geriausios priemonės pasiekti, kad valstybė sudarytų kuo geresnes sąlygas asmeniui klestėti ir kad tokia laikysena puikiai dera su katalikų tikėjimu. Verslas ir rinkos ekonomika ne tik yra veiksmingiausios priemonės sukurti materialinį saugumą, tačiau atveria ir galimybę laisvai veikti, o tai yra būtina visaverčio asmens klestėjimo sąlyga. Perdėtas valstybės kišimasis į ekonomiką ne tik neefektyvus, jis taip pat kelia grėsmę moralinei kultūrai – paprasčiausias pašalpų dalinimas naikina paskatas dirbti. Tikra pagalba skurstantiems yra padėti jiems patiems įsitraukti į ekonominį gyvenimą – susirasti darbą ar imtis verslo iniciatyvos. Tai padeda žmonėms gauti ne tik pragyventi reikalingų pinigų, tačiau ir darbo teikiamą orumo jausmą.
Kokių atsakymų Greggas siūlo į klausimus, susijusius su religijos laisve? Jo nuomone, JAV (šis pastebėjimas, ko gero, tinka ir Lietuvai) tikėjimo laisvė dažnai suprantama per siaurai – tik kaip laisvė dalyvauti religinėse apeigose. Religijos laisvė reiškia prieštaravimą visiems bandymams apriboti žmonių teises gyventi pagal savo įsitikinimus ar tikėjimo srityje taikyti prievartą. Tai apima daug įvairių sričių. Greggas teigia, kad JAV prezidento Obamos sveikatos apsaugos reformos reikalavimas katalikiškoms sveikatos apsaugos įstaigoms teikti tokias paslaugas kaip, pavyzdžiui, abortai prasilenkia su religinės laisvės principu. Greggas teigia, kad valstybė, kuri veržiasi tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoti įvairias piliečių gyvenimo sritis (sveikatos apsaugą, žiniasklaidą, švietimą ir t. t.), rizikuoja pažeisti jų tikėjimo laisvę.
Svarbią vietą Greggo apmąstymuose užima verslas ir verslumas – autorius teigia, kad verslas ne tik sukuria daugybę reikalingų gėrybių ir paslaugų. Nors „visi katalikų autoriai, kurie per visą Bažnyčios istoriją rašė apie prekybą, būtinai perspėdavo dėl didžiulės moralinės rizikos, su kuria susiduriame versle“, pavyzdžiui, „tapti materialistu, pasidaryti godžiam, pelną pradėti vertinti labiau nei žmogaus orumą“, Greggas teigia, kad verslas yra galimybė žmogui parodyti savo talentus, kūrybiškumą ir prisidėti prie bendrojo gėrio. Žinoma, verslas siekia pelno, tačiau jis taip pat yra galimybė žmonėms bendradarbiauti, kartu ieškoti kuo geresnių sprendimų įvairioms kasdienio gyvenimo problemoms.
Knygos privalumai ir trūkumai
Knygą verta skaityti dėl kelių priežasčių – visų pirma, net jei siūlo savitą interpretaciją, ji pakankamai išsamiai apžvelgia Katalikų Bažnyčios socialinį mokymą, paliečia svarbiausias jame apmąstomas temas, aptaria svarbiausių katalikų filosofų – šv. Augustino ir šv. Tomo Akviniečio mintis apie laisvę bei politiką ir bando jas susieti su šiuolaikinėmis aktualijomis, tokiomis kaip skirtingi sveikatos apsaugos sistemos variantai ar migracija, taip pat daug dėmesio skiria Jono Pauliaus II ir Benedikto XVI ekonomikos klausimams skirtam palikimui. Be to, Greggas pristato tokių ekonomikos mokslo klasikų kaip J. M. Keynesas ir F. Hayekas ar net A. Smithas idėjas, bandydamas atskirti pelus nuo grūdų, kai kuriais klausimais nebijodamas kritikuoti, o kitais – siūlydamas pritarti.
Kitas privalumas, kurį kartu galima pavadinti ir trūkumu – knyga daug dėmesio skiria JAV politinėms aktualijoms (prezidento Obamos sveikatos apsaugos reformai, imigracijai iš Lotynų Amerikos, daug kalbama apie katalikų bendruomenės JAV patirtį). Tai pristatoma įdomiai ir informatyviai, tačiau lietuviams skaitytojams daugelis kontekstų, pavardžių ir kitokių detalių gali būti menkai žinomi. Lietuviškame vertime stengiamasi šią problemą spręsti pateikiant išsamius pavardžių, datų ar įvykių paaiškinimus, kurie yra gana neblogai parengti ir informatyvūs, tačiau vis dėlto – amerikiečiams parašyta knyga mažai ką pasako apie Lietuvos situaciją.
Vis dėlto tenka pripažinti, kad kai kuriems rimtiems priešininkų stovyklos argumentams knygoje nėra pateikiami atsakymai, tokius klausimus paprasčiausiai apeinant. Galima būtų pateikti argumento prieš Greggo siūlomą požiūrį praktinį pavyzdį: įsivaizduokite katalikiško internetinio dienraščio redakciją – nedidelį kolektyvą, vienijamą tikslo kurti kuo kokybiškesnį turinį, pasiekiamą skaitytojams. Tai reiškia, kad redakcijos darbuotojai diena iš dienos turi stengtis savo užduotis atlikti kuo kokybiškiau, surasdami ar patys parašydami įdomių, argumentuotų tekstų, atpažindami, kurios svarbios temos viešojoje erdvėje gauna nepakankamai dėmesio, galvodami, kokios svarbios mintys lieka neišsakytos, kurios reikšmingos pozicijos (taip pat ir katalikiškos) kartais lieka neapgintos, ką daryti, kad dienraštis kuo labiau praturtintų skaitytojų gyvenimus, padėtų jiems geriau pažinti kultūrą, politiką ir religiją. Darbuotojus motyvuoja gėris, kurį gali sukurti dienraštis, kitaip tariant, tai, kam jis yra skirtas – duoti skaitytojams galimybę giliau pažvelgti į juos supančią tikrovę. Kas nutiktų, jei įkūrėjai ir savininkai nuspręstų, kad nuo tam tikros dienos dienraščio tikslas bus generuoti pelną? Dienraštis turėtų atsisakyti kokybiškų, tačiau mažai skaitomų tekstų, turėtų dėti daugiau reklaminio pobūdžio, užsakyto ar tiesiog dėmesį skandalingomis antraštėmis patraukiančio, tačiau jokios tikros vertės neturinčio turinio (panašių tendencijų, deja, galima matyti daugelio svarbiausių Lietuvos žiniasklaidos priemonių veikloje). Svarbu taptų ne turinio kokybė, katalikiškų pozicijų atstovavimas viešojoje erdvėje ar kultūrinė misija, tačiau tai, kiek žmonių paspaudžia ant socialiniuose tinkluose esančių nuorodų į tekstus. Pelno siekis ir konkurencija ne padėtų, tačiau apsunkintų dienraščio redakcijos galimybes siekti tikrai prasmingų tikslų.
Kitaip tariant, Greggas knygoje išsamiai nesvarsto vieno iš svarbių klausimų: ar yra visavertiškam gyvenimui, asmens klestėjimui reikalingų gėrybių, kurių neįmanoma užtikrinti laisvos rinkos priemonėmis, arba atvejų, kai verslumas ir komercinė motyvacija tik apsunkina galimybę jų suteikti? Tai reikšmingi klausimai kalbant ne tik apie katalikišką žiniasklaidą: taip pat ir apie sveikatos apsaugą, mokyklas, universitetus, aplinkosaugą ir kitus dalykus. Deja, Greggas knygoje šiems klausimams neskiria praktiškai jokio dėmesio.
Nepaisant to, kad yra susitelkusi į JAV gyvenančių katalikų patirtį, tam tikrų temos vystymo ribotumų bei kai kurių smulkių trūkumų (knygoje pasitaiko redagavimo klaidų) „Katalikybė ir laisvė“ gali būti knyga, aktuali daugeliui versle dirbančių ar einančių su viešąja politika susijusias pareigas katalikų, taip pat visiems, besidomintiems politika ir ekonomika. Parašyta įdomiai, įtaigiai ir daugumai skaitytojų suprantama kalba, ši knyga gali būti puiki priemonė susipažinti tiek su Bažnyčios socialiniu mokymu, tiek su JAV katalikų bendruomenės patirtimi, tiek apmąstyti Lietuvos politinio gyvenimo klausimus ir aktualijas. Šios knygos pasirodymas yra ypač svarbus dėl to, kad sukuria galimybę lietuviams kitaip apmąstyti laisvos ekonomikos ir laisvos politikos klausimus – remiantis asmens klestėjimo idėja, kuri, kaip tiksliai knygos pristatyme pažymėjo vyskupas Kęstutis Kėvalas, Lietuvos viešojoje erdvėje gauna gerokai per mažai dėmesio.
Keletą Samuelio Greggo tekstų yra publikavę ir bernardinai.lt:
Europoje netiksliai suprantamas subsidiarumo principas
Pažinti tikrąjį Pranciškų Asyžietį
Venesuelos tragedija. Kur yra popiežius Pranciškus?
Apie keistą, nerimą keliantį ir antiamerikietišką „La Civiltà Cattolica“ straipsnį
