Popiežius kalbėjo Meksikos medijų tinklo „Televisa“ antradienį transliuotame pokalbyje, kurį vedė žurnalistė Valentina Alazraki, daugiau kaip keturis dešimtmečius pranešanti televizijos žiūrovams Meksikoje apie popiežių, Vatikaną ir Bažnyčią. Popiežius atsakė į daug klausimų įvairiausiomis temomis, nuo abortų pasmerkimo, dvasininkų seksualinių nusikaltimų ir jų dangstymo iki smurtavimo prieš moteris.
Migrantų klausimas šiandieniniame pasaulyje yra prioritetinė tema, sakė popiežius Pranciškus. „Tai deganti problema“. Būtent todėl popiežius nusprendė pats asmeniškai vadovauti migrantų ir pabėgėlių reikalus kuruojančiam Vatikano dikasterijos skyriui. Pasak Šventojo Tėvo, kraštų politiniai susitarimai ir sprendimai dėl sienų verčia migrantus kentėti, nes jie, būdami silpniausi ir pažeidžiamiausi, dažnai patenka į prekybos žmonėmis pinkles, tampa vergais, būna kankinami.
„Kas stato sienas, tampa savo statytų sienų kaliniu! O tie, kurie tiesia tiltus, kuria draugystes! Jie sveikinasi, nors ir kiekvienas pasilieka savo tilto pusėje, tačiau vyksta dialogas“, – sakė popiežius Pranciškus.
Paklaustas apie santykius su medijų pasauliu, popiežius pasakė, kad jis mano, kad jie geri. „Sakau tiesą, ar ne taip?“, – pasakė popiežius, pripažindamas, jog kartais gali būti nelengva atsakyti į keblius klausimus, prisiminė vieną atvejį Čilėje, kai buvo klausiamas apie dvasininkų seksualinius nusikaltimus.
„Kartais klausimai priverčia susimąstyti“, – pasakė Pranciškus, atskleisdamas, jog kai kurie žurnalistų užduoti klausimai padėjo suprasti, kad jis nebuvo pakankamai informuotas vienu konkrečiu išnaudojimo klausimu.
„Grįžęs į namus mąsčiau, meldžiausi, prašiau patarimo ir tada nutariau pasiųsti tuo įgaliotąjį Apaštališkąjį vizitatorių. Ir man tai labai padėjo“, – kalbėjo popiežius. Jis pokalbyje taip pat prisiminė, kokiomis priemonėmis jo pirmtakai šv. Jonas Paulius II ir Benediktas XVI ryžosi spręsti seksualiniais nusikaltimais kaltinamų dvasininkų klausimą.
Valentina Alazraki paprašė Šventąjį Tėvą pakalbėti apie smurtavimo prieš moteris problemą, žurnalistė popiežiui padavė kelių nukentėjusių moterų ir motinų daiktus, tarp kurių buvo vienos moters, nužudytos jos vaikų akivaizdoje, marškiniai.
„Skelbiama smurtavimo prieš moteris statistika, tačiau šios moterys turi vardus, o šie marškiniai buvo moters, vardu Rocío“, – sakė žurnalistė, įteikdama popiežiui marškinius.
Popiežius, paėmęs juos į rankas, ilgai kalbėjo apie visuomenę, nenorinčią pripažinti moters sėkmės ir nustumiančią moterį į antrą vietą, o tuomet nesunkiai žengiamas kitas žingsnis – moteris paverčiame verge.
Pokalbio pabaigoje popiežius Pranciškus paprašė tyliu susikaupimu atminti Rocío ir kitas moteris, neteisingumo ir neapykantos aukas.
„Noriu užbaigti žodžiu apie Rocío. Ši moteris negalėjo pamatyti augančių savo vaikų, štai jos marškiniai. Visiems žiūrovams norėčiau pasakyti, kad šie marškiniai yra kaip visų gyvybę teikiančių, pasiaukojančių ir be vardo žūstančių moterų kančios vėliava. Rocío ir kitų vardus žinome, bet daugelio nežinome. Jos žūsta nepalikdamos vardo, tačiau palikdamos iššūkį. Manau, kad Rocío ir kitų nužudytų, išnaudotų ir parduotų moterų kraujas turi būti kaip iššūkis, sukrečiantis visų mūsų sąžines. Norėčiau paprašyti žiūrovus skirti tylos minutę nužudytajai Rocío, kad savo širdyse jai sugrąžintume veidą ir kartu atmintume panašaus likimo moteris. Jei meldžiatės – melskitės, jei ko trokštate – išsakykite troškimus, o Viešpats tesuteikia jums ašarų malonę, kad apraudotume neteisingą, laukinį ir žiaurų pasaulį, kuriam kultūra – tik įrašas enciklopedijoje. Noriu užbaigi pokalbį šiomis mintimis ir žodžiais apie Rocío. (SAK / Vatican News)
„Noriu užbaigti žodžiu apie Rocío. Ši moteris negalėjo pamatyti augančių savo vaikų, štai jos marškiniai. Visiems žiūrovams norėčiau pasakyti, kad šie marškiniai yra kaip visų gyvybę teikiančių, pasiaukojančių ir be vardo žūstančių moterų kančios vėliava. Rocío ir kitų vardus žinome, bet daugelio nežinome. Jos žūsta nepalikdamos vardo, tačiau palikdamos iššūkį. Manau, kad Rocío ir kitų nužudytų, išnaudotų ir parduotų moterų kraujas turi būti kaip iššūkis, sukrečiantis visų mūsų sąžines. Norėčiau paprašyti žiūrovus skirti tylos minutę nužudytajai Rocío, kad savo širdyse jai sugrąžintume veidą ir kartu atmintume panašaus likimo moteris. Jei meldžiatės – melskitės, jei ko trokštate – išsakykite troškimus, o Viešpats tesuteikia jums ašarų malonę, kad apraudotume neteisingą, laukinį ir žiaurų pasaulį, kuriam kultūra – tik įrašas enciklopedijoje. Noriu užbaigi pokalbį šiomis mintimis ir žodžiais apie Rocío. (SAK / Vatican News)