Gegužė – mėnuo, kada labiausiai gręžiamės į Dievo Motiną. Ypatingas dėmesys Mergelei Marijai šiomis dienomis išreiškiamas gėlėmis ir liaudies pamaldumo papročiais. Kaip susiklostė ši tradicija?
Gegužė – mėnuo, kada labiausiai gręžiamės į Dievo Motiną. Tai laikas, kai padaugėja besimeldžiančiųjų Rožinio malda, namuose ir bažnyčiose kalbama Marijos litanija, dažnėja piligrimystės į šventoves, jaučiame stipresnį poreikį kreiptis į Mergelę Mariją malda. Ypatingas dėmesys Mergelei Marijai šiomis dienomis išreiškiamas gėlėmis ir liaudies pamaldumo tradicijomis.
Rožinis gimė viduramžiais. Kastilijos karalius Alfonsas X, vadinamas Išmintinguoju, 1100 m. rašytame tekste apibūdina Mariją kaip „Rožių rožę, gėlių gėlę, išrinktąją tarp moterų, šventųjų šviesą“. Vėliau palaimintasis dominikonas Henrikas Susas, vokiečių mistikas, gyvenęs 1295–1366 m., kreipėsi į Mariją: „Būk palaiminta, gimstanti aušra, iš visų kūrinių, tebūna palaiminta tavo veido gėlių – raudonųjų rožių – pieva, papuošta amžinosios išminties rože!“.
Pirmosios pamaldžios praktikos susiję su gegužės mėnesiu atsirado šešioliktajame amžiuje. Su tuo siejamas šv. Pilypas Neris, kuris Romoje mokė jaunimą apipinti gėlėmis Dievo Motinos atvaizdą, giedoti jai giesmes. O 1677 m. Italijos Fjezolės mieste suburta brolija, vadinta „Comunella“, kuri gegužės mėnesį giedodavo giesmes Mergelei Marijai. Giesmės pradėtos giedoti gegužės pirmąją dieną, vėliau pridėti sekmadieniai ir galiausiai visos dienos. Tai buvo paprasti ritualai, apipinti maldomis, litanijomis, išpuošiant gėlėmis Marijos statulas.
Tačiau „oficialiai“ gegužės mėnesį kaip Marijos mėnesį nurodė jėzuitas Annibale Dionisi, kuris 1725 m. Parmoje išleido knygelę „Marijos mėnuo, arba tebūna gegužės mėnuo pašvęstas Marijai praktikuojant įvairias dorybių gėleles, jai atsidavusiems tikintiesiems pasivedant”. Naujiena – kvietimas melstis, praktikuoti pamaldumą įprastose kasdienėse vietose, nebūtinai bažnyčioje, taip pašventinant tas vietas ir mūsų veiksmus.
Vėliau pamaldumas Marijai augo paskelbus Nekaltojo Prasidėjimo dogmą (1854 m.), jį puoselėjo Mergelei Marijai atsidavę šventieji, tokie kaip Jonas Bosko, skatino popiežiai. Enciklikoje „Mense Maio“, paskelbtoje 1965 m. balandžio 29 d., popiežius Paulius VI nurodo gegužę kaip mėnesį, kurio metu šventovėse ir namuose dar karščiau ir švelniau iš krikščionių širdžių kyla Mergelei Marijai skirtas garbinimas. (DŽ / Avvenire)