Popiežius Pranciškus patvirtino Tikėjimo mokymo kongregacijos atnaujintas ir nežymiai pakeistas normas, pagal kurias veikia asmeniniai ordinariatai, įkurti į Katalikų Bažnyčią pereinantiems anglikonams.
Jau prieš beveik dešimtį metų – 2009 m. lapkričio 4 d. – buvo paskelbta popiežiaus Benedikto XVI apaštališkoji konstitucija Anglicanorum coetibus, kurios pagrindu buvo sukurti asmeniniai ordinariatai į Katalikų Bažnyčią pereinančioms anglikonų bendruomenėms. Kartu su apaštališkąja konstitucija buvo paskelbtos vad. papildomosios normos – konstitucijos vykdymo taisyklės. Po šių dokumentų paskelbimo buvo įkurti trys asmeniniai ordinariatai – tai yra vyskupijoms prilygstančios neteritorinės bendruomenės – Walsinghamo Dievo Motinos ordinariatas Anglijoje, Šv. Petro sosto ordinariatas JAV ir Pietų Kryžiaus Dievo Motinos ordinariatas Australijoje.
Šių struktūrų įkūrimu buvo atsiliepiama į dažnus anglikonų bendruomenių prašymus sudaryti joms tokias susijungimo su Katalikų Bažnyčia sąlygas, kad tapdami katalikais anglikonai galėtų išsaugoti savo specifinius anglikoniškuosius liturgijos ir dvasingumo bruožus. Tačiau tai nereiškė, kad buvo sukurtas dar vienas Katalikų Bažnyčios ritas ar sudaryta bažnytinė unija. Buvusių anglikonų ordinariatai yra lotynų apeigų Katalikų Bažnyčios dalis.
Dar prieš asmeninių ordinariatų sukūrimą galiojo tvarka, kad jei vedusieji anglikonų kunigai norėdavo pereiti į Katalikų Bažnyčią, jie būdavo šventinami katalikų kunigais paliekant jiems teisę gyventi santuokoje. Ta pati tvarka galioja ir asmeninių ordinariatų kunigams. Anglikonų vyskupams tampantiems ordinariatų nariais suteikiami katalikų kunigų šventimai. Vedusieji buvę anglikonų vyskupai, įšventinti katalikų kunigais, gali būti skiriami ordinariatų vadovais. Gavę Šventojo Sosto leidimą jie gali nešioti vyskupų insignijas. Pagal apaštališkosios konstitucijos Anglicanorum coetibus nurodymus buvo parengtas ordinariatams skirtas mišiolas – Divine Worship – atsižvelgiantis į katalikais tapusių anglikonų liturgijos ir tradicijos savitumus.
Dabar, praėjus dešimčiai metų, Tikėjimo mokymo kongregacija, popiežiui Pranciškui pritarus, įveda kelis asmeninių ordinariatų veiklos normų pakeitimus. Visų pirma nurodoma, kad ordinariatų nariais gali tapti ne tik buvusieji anglikonai, bet ir kiti ne Katalikų Bažnyčioje pakrikštyti asmenys, nutolę nuo tikėjimo ir jį atradę ordinariato sielovadinės misijos dėka. Tas pat galioja ir nekrikštytiems asmenims, kurie ordinariato veiklos dėka suranda tikėjimą ir priima įkrikščioninimo sakramentus. Naujose papildomosiose normose taip pat kalbama apie kunigų ordinariatams rengimą diecezinėse kunigų seminarijose ir katalikų teologijos fakultetuose bei apie bendrą su dieceziniais kunigais nuolatinę formaciją. Nors ordinariato mišiolas skirtas tik ordinariatui, tačiau jį naudodami Mišias ordinariato tikintiesiems išimties tvarka gali aukoti ir dieceziniai kunigai arba kunigai vienuoliai. Jiems taip pat leidžiama koncelebruoti naudojant ordinariatams skirtą mišiolą. (JM / VaticanNews)
