Dievo gailestingumas mums sugrąžina ramybę, atnaujina mūsų gyvenimą, sakė popiežius prieš „Viešpaties Angelo“ maldą komentuodamas sekmadienio Evangeliją.
Penktojo gavėnios sekmadienio Evangelijoje kalbama apie nusidėjėlę moterį, kurią, sugautą svetimaujant, fariziejai atvedė pas Jėzų ir bandė jam paspęsti teisinės kazuistikos pinkles. Įstatymas reikalauja už svetimavimą nubausti mirtimi. O kaip pasielgs Jėzus?
Matome du nesuderinamus požiūrius: fariziejai ir rašto aiškintojai nori moterį nubausti. Jie jaučiasi esą įstatymo gynėjai ir reikalauja, kad jis būtų paraidžiui įvykdytas. Jėzus nori moterį išgelbėti, nes jis pats įkūnija Dievo gailestingumą. Fariziejai ir rašto aiškintojai siaurai paraidžiui supranta įstatymą. Jie nori ir Jėzų įtraukti į tokią siaurą tik nusikaltimo ir bausmės logiką. „Kas iš jūsų be nuodėmės, tegu pirmas sviedžia į ją akmenį“, – šiais žodžiais Jėzus sugriauna jų užmačias. Kaltintojai vienas po kito išsiskirsto.
„Ši scena kiekvieną iš mūsų ragina įsisąmoninti, kad esame nusidėjėliai, ragina numesti šalin šmeižto ir smerkimo akmenis, kuriais kartais norime užmėtyti kitus žmones“, – sakė popiežius.
Galiausiai pasiliko tik Jėzus ir moteris. „Gailestingumas ir toji, kuriai reikia gailestingumo“, – taip šią sceną viename pamokslų apibūdino šv. Augustinas. Jėzus taria moteriai nuostabius žodžius: „Eik ir daugiau nebenusidėk“. Jis parodė naują kelią, kurį jai nutiesė gailestingumas. Šis kelias reikalauja ir žmogaus pastangų – pasiryžimo daugiau nebenusidėti.
Šios sekmadienio Evangelijos scena – tai mums visiems skirtas kvietimas, sakė popiežius. Gavėnia mus ragina išpažinti, kad esame nusidėjėliai ir prašyti Dievo gailestingumo. Jo atleidimas mums grąžina vidinę ramybę, atnaujina mūsų gyvenimą. Kiekvienas atsivertimas – tai kelias į ateitį, naujo gyvenimo pradžia.
Mergelė Marija mums tepadeda liudyti visiems, kad gailestingoji Dievo meilė Jėzaus asmenyje mums suteikia atleidimą ir leidžia pradėti naują gyvenimą su naujomis galimybėmis. (JM / VaticanNews)
