Kovo 20 dienos bendrojoje audiencijoje popiežius Pranciškus tęsė katechezių ciklą apie paprastą, tačiau esminę maldą, kurios Viešpats išmokė savo mokinius ir kurią kartoja kiekviena krikščionių karta – „Tėve mūsų“. Šios maldos pirmoje dalyje yra trigubas maldavimas, trys atskiri, tačiau tarpusavyje organiškai susiję kreipiniai. Ankstesnėse katechezėse popiežius aptarė kreipinius „Teesie šventas Tavo vardas“ ir „Teateinie Tavo karalystė“. Šio trečiadienio katechezėje Pranciškus kalbėjo apie trečiąjį kreipinį „Teesie Tavo valia“. Jo prasmė nėra raginimas mums būti vergiškai paklusniems, tačiau suvokimas, jog mus išgelbėja ir laisvais padaro būtent Dievo meilė.
Susitikimo šv. Petro aikštėje pradžioje buvo perskaitytos eilutės iš apaštalo Pauliaus laiško Timotiejui, kuriose tai paaiškinama tokiu būdu: „Taigi pirmiausia prašau atlikinėti maldavimus, maldas, pamaldas ir dėkojimus už visus žmones, už karalius ir visus valdovus, kad galėtume tyliai ramiai gyventi visokeriopai maldingą ir gerbtiną gyvenimą. Tai gera ir priimtina akyse mūsų Gelbėtojo Dievo, kuris trokšta, kad visi žmonės būtų išganyti ir pasiektų tiesos pažinimą“ (1 Tim 2,1–4 ).
Popiežius Pranciškus atkreipė dėmesį į šį „perspektyvos apvertimą“: pirmiausia ne žmogus ieško Dievo, o Dievas nenuilstančiai rūpinasi žmogumi ir pasauliu. Šventasis Tėvas priminė epizodą apie nusidėjėlį Zachiejų, kuris įlipo į medį, kad pamatytų Jėzų, dar nežinodamas, kad Dievas jau pats jo ieško. Tad Jėzus, prisiartinęs prie tos vietos, kur Zachiejus jo laukė, jam pasakė – „Zachiejau, greit lipk žemyn! Man reikia šiandien apsilankyti tavo namuose“, o vėliau pridūrė – „Žmogaus Sūnus atėjo ieškoti ir gelbėti, kas buvo pražuvę“.
Štai toji Dievo valia, kurios mes prašome: „ieškoti ir gelbėti, kas buvo pražuvę“. Mes meldžiame, kad visuotinis Dievo išganymo sumanymas išsipildytų pirmiausia kiekviename iš mūsų, o po to visame pasaulyje.
„Ar pagalvojote, ką reiškia, kad Dievas ieško manęs? Kiekvienas iš mūsų gali paklausti: „Ar Dievas manęs ieško?“ Taip! Ieško tavęs! Ieško manęs. Kiekvieno asmeniškai. Nes Dievas yra didis. Ir kiek meilės slypi už viso to“, – sakė popiežius savo klausytojams.
Pasak jo, Dievas nėra dviprasmis, neslepia, ko trokšta pasaulio ateičiai. Priešingai, kalba apie tai visiškai aiškiai. Tai suprasti reiškia suprasti trečiąjį „Tėve mūsų“ maldos kreipinį ir maldavimą. Biblijoje gausu eilučių, kurios perteikia geranorišką Dievo valią pasauliui. Katalikų katekizme (žr. 2821–2827) pateiktas citatų rinkinys apie ištikimą ir kantrią Dievo valią. Ir apaštalas Paulius pabrėžia, jog Dievas „trokšta, kad visi žmonės būtų išganyti ir pasiektų tiesos pažinimą“. Be mažiausios abejonės tai yra Dievo valia: žmogaus išganymas. Visų žmonių, kiekvieno iš mūsų. Dievo meilė beldžiasi į mūsų širdis, kad patrauktų link savęs ir tokiu būdu vestų mus išgelbėjimo keliu.
Tad melsdami „Teesie Tavo valia“ nesame kviečiami vergiškai nulenkti galvas, tarsi būtume vergai. Ne, Dievas nori, kad būtume laisvi ir Jo meilė mus išlaisvina. „Tėve mūsų“ yra ne vergų, o vaikų malda. Vaikų, kurie pažįsta Tėvo širdį ir yra įsitikinę Jo meilės planu.
Popiežiaus audiencija
Ir labai apsiriktume, patikslino Pranciškus, jei manytume, jog žodžiai „Teesie tavo valia“ mus ragina pasiduoti nepalankiam likimui ir manyti, kad nieko negalime pakeisti. Priešingai, ši malda turi išreikšti tvirtą pasitikėjimą, jog Dievas mums linki gero, gyvenimo ir išganymo. Tai drąsi, netgi kovinga malda, nes pasaulyje yra daug tikrovės – per daug – ne pagal Dievo sumanymą. Visi apie tai žinome. Perfrazuodami pranašo Izaijo žodžius, galime melsti Viešpaties, kad „kalavijai būtų perkalti į arklus“ (žr. Iz 2,4), kad karo ir išnaudojimo planai virstų gėrio planais. Dievas nori taikos.
„Tėve mūsų“ malda mumyse uždega tokią pat meilę Tėvo sumanymui kaip Jėzaus, užsidegimą meile keisti pasaulį. Krikščionis netiki neišvengiamu likimu. Krikščionių tikėjime taip pat nėra ir priklausymo nuo aplinkybių: yra išganymas, kuris siekia pasirodyti kiekvieno žmogaus gyvenime ir išsipildyti amžinybėje. Meldžiamės todėl, kad tikime, jog Dievas gali ir nori pakeisti tikrovę blogį įveikdamas gerumu.
Tokiam Dievui verta paklusti ir patikėti save sunkiausio išbandymo metu, kaip pasielgė Jėzus. Apimtas mirtino sielvarto Jis Alyvų kalne meldė: „Tėve, jei nori, atimk šitą taurę nuo manęs, tačiau tebūna ne mano, bet tavo valia!“ (Lk 22, 42). Jėzus yra be galo prislėgtas pasaulio blogio, tačiau pasitikinčiai pasineria į Tėvo meilės valios vandenyną. Panašiai ir kankiniai savo išbandymuose nesiekė mirties, tačiau prisikėlimo. Dievas iš meilės gali mus nukreipti į sunkius takelius, leisti patirti žaizdas ir skausmingus dyglius, tačiau niekada mūsų neapleis. Visada bus su mumis, bus mumyse. Tikinčiam tai ne vien viltis, tačiau tikrumas: Dievas yra su manimi.
Tai, pasak Šventojo Tėvo, patvirtina ir Evangelijos pagal Luką palyginimas, kuriuo raginama be paliovos melstis. Jėzus sako: „nejaugi Dievas neapgintų teisių savo išrinktųjų, kurie jo šaukiasi per dienas ir naktis, ir delstų jiems padėti?! Aš sakau jums: netrukus jis apgins jų teises“ (Lk 18, 7–8).
„Toks yra Viešpats, taip mus myli, taip mums trokšta gero“, – sakė popiežius Pranciškus, kuris visus bendrosios audiencijos dalyvius pakvietė sukalbėti kartu, savo kalba „Tėve mūsų“ maldą. (RK / Vatican News)
