Antrojo gavėnios sekmadienio Evangelija kalba apie Kristaus atsimainymą. Jėzus su trims mokiniais užkopė į kalną ir atsimainė – leido jiems pamatyti savo būsimą šlovę.
Popiežius Pranciškus, sekmadienio vidudienį komentuodamas šią sceną, atkreipė dėmesį, kad atsimainymas seka netrukus po to, kai Jėzus išsitarė savo mokiniams, jog jo misiją vainikuos kančia, mirtis ir prisikėlimas. Mokiniams tai nesuprantama. Jie nenori girdėti apie kančią. Dėl to Jėzus juos nori paruošti būsimiesiems svarbiausiems išganymo istorijos įvykiams. Jis nori, kad mokiniai būtų pasiruošę kryžiaus ir mirties papiktinimui, kad žinotų, jog kančios kelias veda į garbę. Dievo Sūnaus kelias eina per kančią ir mirtį, tačiau Tėvas jį prikels iš numurusiųjų ir visi regės jo šlovę. Šis kelias – tai ir mokinių kelias, sakė Pranciškus. Neįmanoma pasiekti amžinojo gyvenimo einant kitu keliu. Kiekvienas turime nešti savo kryžių kartu su Jėzumi. Per kančią ir mirtį Viešpats mus išves į prisikėlimą. Tad Kristaus atsimainymas mums padeda suprasti ir mūsų žmogiškosios kančios prasmę. Kančia – tai ne mazochizmas, sakė popiežius. Kančia ir mirtis yra būtini, bet laikini mūsų gyvenimo etapai. O visų mūsų tikslas – atsimainiusio Kristaus veido šviesa, išganymas, palaima, beribė Dievo meilė.
„Parodydamas mums savo šlovę, Jėzus mums sako, kad kryžius, išbandymai, sunkumai, su kuriais mes susiduriame, vieną dieną pasibaigs, kad juos nugalės Velykos. Dėl to ir gavėnia – tai kopimas į kalną kartu su Jėzumi. Kaip kopti kartu su juo? Su malda. Kopkime į kalną melsdamiesi, tyliai melsdamiesi, su malda širdyje, malda siekime Viešpaties. Pabūkime su juo valandėlę susikaupę. Kiekvieną dieną po trumpą valandėlę. Širdies akimis žiūrėkime į jo veidą, leiskime, kad jo šviesa mus persmelktų ir pasklistų po visą mūsų gyvenimą.“ (JM / VaticanNews)
