Žmogaus ir pasaulio istorija – tai kelionė į Kristaus mums padovanoto išganymo pilnatvę. Išganymo slėpinys, veikiantis žmogaus gyvenime, yra dinamiškas procesas, apimantis ir istoriją bei visą kūriniją. Taip rašo popiežius Pranciškus savo žinioje šių metų gavėniai, ragindamas išganymo perspektyvoje atsiminti žmogaus ir kūrinijos sąsajas, žmogaus atsakomybę už mūsų bendrus namus.
Kasmet švenčiamas Velykų tridienis, Kristaus kančios, mirties ir prisikėlimo minėjimas, yra liturginių metų viršūnė, sakoma popiežiaus žinioje. Esame kviečiami jam pasirengti, atsimindami, kad mūsų panašumas su Kristumi yra pati brangiausia gailestingojo Dievo mums suteikta dovana. Jei žmogus gyvena kaip Dievo vaikas, jei gyvena kaip išganytas asmuo, jei leidžia, kad jam vadovautų Šventoji Dvasia, jei priima ir vykdo Dievo įstatymą, pradedant tuo įstatymu, kuris yra įrašytas žmogaus širdyje ir prigimtyje, tuomet jis daro gera kūrinijai ir talkina jos išganymo darbe. Dėl to, kaip sako šv. Paulius, kūrinija trokšta, kad būtų apreikšti Dievo vaikai. Tai reiškia, kad kūrinijos gerovė priklauso nuo to, ar žmogus gyvena pagal išganymo malonę, ar jo gyvenime matome Jėzaus padovanoto išganymo vaisius. Kai Kristaus meilė perkeičia šventųjų gyvenimą – jų sielą ir kūną – jie šlovina Dievą malda, kontempliavimu, kūryba į šį vyksmą įtraukdami ir visą kūriniją. Tai nuostabiai vaizduoja šv. Pranciškaus Asyžiečio „Kūrinijos giesmė“, sako popiežius.
Išganymo sukurtai darnai pasaulyje nuolat kelia grėsmę negatyvi nuodėmės ir mirties galia. Iš tiesų, jei mes negyvename kaip dera Dievo vaikams, tuomet mūsų veiksmai ima kenkti artimui, kūrinijai ir mums patiems. Imame manyti, kad galime daryti viską, kas mums teikia malonumą. Prarandame saiką, gyvename nesiskaitydami nei su savo žmogiškuoju ribotumu, nei su prigimtimi. Jei mūsų tikslas ne Velykos, jei nesiekiame Išganymo, tuomet savaime įsiviešpatauja „visko ir tuoj pat“ logika, troškimas turėti vis daugiau.
Blogio priežastis yra nuodėmė, kuri nutraukia žmogaus bendrystę su Dievu, su kitais žmonėmis ir su kūrinija, su kuria visų pirma savo kūnu esame susieiti. Popiežius primena, kad tokias pasekmes matome jau Biblijos pasakojame apie pirmąją nuodėmę. Neklusnumas Dievui sujaukė žmonių tarpusavio santykius, o sodas, kuriame žmonės buvo Dievo apgyvendinti, ėmė virsti dykuma. Nuodėmės paveiktas žmogus ima save laikyti kūrinijos viešpačiu, pradeda ją eikvoti nepaisydamas Dievo valios, nežiūrėdamas nei kūrinijos, nei kitų žmonių gerovės. Žmogaus širdį užvaldžiusios nuodėmės pasekmės yra godumas, besaikis savo gerovės siekimas, nesirūpinimas kitais žmonėmis ir aplinka. Kiekvieną užgaidą suvokdamas kaip savo teisę žmogus galiausiai naikina pats save.
Dėl to, rašo popiežius žinioje šių metų gavėnios proga, visa kūrinija laukia, kad būtų apreikšti Dievo vaikai. „Kas yra Kristuje, tas yra naujas kūrinys. Kas buvo sena – praėjo, štai atsirado nauja“ (2 Kor 5, 17), – sako apaštalas Paulius. Kai bus apreikšti Dievo vaikai, tuomet ir kūrinija sulauks savo „velykų“, sulauksime naujo dangaus ir naujos žemės. Mūsų kelionė per gavėnią į Velykas, atgaila, atsivertimas ir atleidimas turi mums padėti atnaujinti mūsų krikščionišką širdį ir veidą. Gavėnia kviečia krikščionis intensyviau ir konkrečiau pasninku, malda ir išmalda įkūnyti velykinį slėpinį asmeniniame, šeimos ir visuomenės gyvenime. Pasninkauti – tai mokytis naujo santykio su kitais žmonėmis ir kūrinija, atsispirti pagundai viską be saiko „ryti“, mokytis iš meilės aukotis. Melstis – tai liautis stabmeldžiauti įsitikinimui, kad esame visiškai savarankiški ir sau pakankami, ir išpažinti, kad mums reikia Viešpaties ir jo gailestingumo. Duoti išmaldą – tai liautis be saiko viską kaupti tik sau, įsivaizduojant, kad esame vieninteliai savo ateities šeimininkai. Atrasti dalijimosi su broliais džiaugsmą, kurį Dievas mus sukurdamas įskiepijo mūsų širdyse.
Neleiskime šiam malonės metui praeiti nepalikus pėdsako, prašo popiežius Pranciškus savo žinios pabaigoje. Melskime Dievą, kad padėtų mums atsiversti. Atsisakykime egoizmo, nežiūrėkime tik į save, bet nukreipkime akis į Jėzaus Velykas. Būkime artimi stokojantiems broliams ir seserims, dalykimės su jais dvasinėmis ir materialinėmis gėrybėmis. Jei konkrečiai į savo gyvenimą priimsime Kristaus pergalę prieš mirtį, jos galia perkeis ir kūriniją. (JM / VaticanNews)
