„Kada bus atsakyta į žemės ir jos žmonių skundą?“ – klausiama potemėje, lydinčioje Šventojo Sosto delegacijos galutinę deklaraciją po gruodžio 15 dieną pasibaigusios Pasaulinės konferencijos apie klimatą (COP24) Katovicuose, Lenkijoje. Vatikano delegacija, kuriai vadovavo Popiežiaus valstybės sekretorius kardinolas Pietro Parolin, pabrėžė, jog daroma nepakankamai, nors ekologinės pasaulio pusiausvyros klausimas yra vienas iš svarbiausių šiuo metu. Sprendimai nebegali būti atidedami, jei norima išvengti sunkių socialinių, ekonominių, politinių pasekmių.
Prieš trejus metus Pasaulinėje klimato konferencijoje Paryžiuje buvo susitarta dėl principų. Konferencijos Katovicuose uždavinys buvo sudaryti konkretų veiksmų planą. Šventojo Sosto deklaracijoje pasidžiaugiama, jog toks planas, apimantis daug techninių aspektų, po ilgų ir sudėtingų diskusijų buvo sudarytas. Valstybės sugebėjo pasiekti kompromisą, neapsiriboti trumpalaikiais ekonominiais ir politiniais interesais.
Tačiau šis planas turi trūkumų, jame nepakankamai įsisąmoninta, jog klimato kaitos klausimas yra skubus ir nebegalime laukti. Taip pat nepakankama žmogaus teisių dimensija, per mažai dėmesio pažeidžiamiausiems žmonėms. „Jų ir žemės skundas reikalauja daugiau ambicijų ir didesnės skubos“, rašoma Vatikano deklaracijoje, kurioje yra pabrėžiama, jog ekologinė krizė turi būti sprendžiama tuo pat metu kovojant prieš skurdą ir remiant asmenų bei bendruomenių vystymąsi. Tai yra susiję dalykai. Pažangos vienoje srityje trūkumas stabdo pažangą kitose. Techniniai sprendimai bus neveiksmingi be mentaliteto ir visuomenių gyvenimo stiliaus kaitos, be bendrai suvokiamos ir prisiimamos atsakomybės. „Tikėjimas ir protas turi padėti geriems pasirinkimams mūsų gyvenimo būde, mūsų ekonomikose ir globalaus solidarumo kūrime, būtiname atsverti klimato krizę“, – rašo Šventojo Sosto delegacija. (RK / Vatican News)