Praėjusią savaitę Portugalijos sostinėje Lisabonoje lankėsi krikščionys verslininkai iš viso pasaulio, priklausantys nacionalinėms krikščionių verslininkų draugijoms bei asociacijoms. Jie dalyvavo Tarptautinės krikščionių verslo lyderių sąjungos (UNIAPAC) konferencijoje apie „Verslą – kilnų pašaukimą“. Šiandien tai ekumeninė asociacija, tačiau jos ištakose yra 1915 m. Olandijoje, 1921 m. Belgijoje ir 1926 m. Prancūzijoje įsteigtos katalikų darbdavių draugijos.
Nesunku pastebėti chronologinį sutapimą ir su krikščioniškosios demokratijos idėjų plėtra XIX amžiaus pabaigoje ir XX amžiaus pradžioje. Pastangos apmąstyti ir diegti krikščioniškus principus tiek politikoje, tiek ekonomikoje, tiek socialiniame teisingume yra dalis Bažnyčios socialinės doktrinos, kuri pirmą kartą buvo atskirai aptarta Leono XIII enciklikoje „Rerum novarum“. Enciklika ne vien apibendrino šiuos principus, bet ir suteikė reikšmingą impulsą kurti visuomenines krikščioniškas asociacijas: nuo profsąjungų iki darbdavių draugijų. Keičiantis ekonominėms sąlygoms evoliucionavo ir Bažnyčios socialinė doktrina. Kiekvieno vėlesnio pontifikato metu buvo paskelbta reikšmingų socialinių enciklikų, ne išimtis ir popiežiaus Pranciškaus „Laudato si“.
Verslininkus krikščionis Lisabonoje pasveikino ir popiežius Pranciškus, kuris konstatavo, jog ekonominės veiklos ir mainų globalizavimas smarkiai paveikė, pakeitė verslo pavidalus, tikslus ir metodus. Dėl to ekonomikos bei verslo pašaukimo ir misijos apmąstymas tik būtinesnis.
Labai sudėtingų pokyčių kontekste ištikimybė savo pašaukimui ir misijai jus kviečia išsaugoti trapią pusiausvyra tarp inovacijos siekio ir vis didėjančios konkurencijos, tuo pat metu suvokti pažangą platesniame bendrojo gėrio, žmogaus orumo ir teisingo mums patikėtų išteklių naudojimo horizonte. „Savo profesiniame gyvenime“, – rašo popiežius Pranciškus, – „jūs dažnai atsiduriate situacijose, kuriose šios vertybės patiria spaudimą, ir turite padaryti svarbius, praktinius sprendimus apie investicijas ir reikalų tvarkymą“.
Pasak Šventojo Tėvo, šiais atvejais visada naudinga prisiminti tris principus, kuriuos aptinkame Evangelijoje, tad ir Bažnyčios socialinėje doktrinoje.
Visų pirma – tai žmogaus orumas. Popiežius linkėjo, kad verslo aplinka būtų „šeimyniška“, naudinga asmeniui ir bendruomenei, turtinanti visus prie jo prisidedančius savo talentais, kiekvienam žinant, kad jie yra gerbiamas, o ne vien išnaudojamas.
Ekonominių įžvalgų ir ekonominių tikslų dera siekti vadovaujantis bendrojo gėrio taisykle. Bendrasis gėris yra kitas pamatinis Bažnyčios socialinės doktrinos principas, turintis „kompaso“ paskirtį, apimantis socialinę verslo atsakomybę ir pareigą kurti žmoniškesnę visuomenę. Bendrasis gėris yra kelias arba geriausias būdas siekti visų pažangos ir gerovės, taip pat vargšų, neapsiribojant pašalpų mentalitetu.
Trečiasis popiežiaus Pranciškaus paminėtas principas yra darbas, kurio vertė yra ne vien ekonominė, bet taip pat žmogiška ir moralinė. Žmogus dirbdamas dalyvauja niekada nenutrūkstančiame Dievo kūrimo darbe, realizuoja save, prisideda prie teisingumo ir meilės visuomenėje.
Pasak popiežiaus, remiantis šiais principais „kilnusis verslo pašaukimas“ taps regimas, akivaizdus. Jis palinkėjo verslininkams krikščionims leistis būti lydimiems Viešpaties, leisti Jam „įkvėpti ir kreipti dabartinės socialinės tvarkos augimą“. (RK / Vatican News)
