Sekmadienio, lapkričio 26 dienos vidudienio maldos susitikime šv. Petro aikštėje popiežius Pranciškus kalbėjo apie Kristaus Karaliaus iškilmės prasmę. Ši liturginių metų pabaigoje švenčiama iškilmė mums primena, jog kūrinijos gyvenimas teka ne atsitiktine vaga, tačiau link galutinio tikslo, link galutinio Kristaus, istorijos ir visos kūrinijos Viešpaties apsireiškimo. Istorija baigsis jo amžinu viešpatavimu.
Tačiau amžinosios karalystės principai yra kitokie, nei dabartinių karalysčių, kaip tai regima evangelisto Jono pasakojime (Jn 18, 33-37) apie Jėzaus suėmimą Getsemanėje. Jėzus pažeminamas, surišamas, išplūstamas, apkaltinamas, galiausiai atvedamas pas romėnų prokuratorių. Kaltintojai Pilotui tvirtina, kad Jėzus kėsinasi į politinę valdžią, save paskelbdamas „žydų karaliumi“. Todėl prokuratorius net du kartus perklausia – „ar tu esi žydų karalius?“ (Jn 18, 33,37).
Pirmiausia Jėzus atsako, kad jo karalystė „ne iš šio pasaulio“. Akivaizdu, kad Jėzus neturi politinių ambicijų. Kai po duonos padauginimo stebuklo minia nori Jį paskelbti karaliumi, kad būtų nuversta romėnų valdžia ir atkurta Izraelio karalystė, Jėzus pasišalina. Jam karalystė yra kas kita, ji nesukuriama prievarta ir ginklais. Tai Viešpats primena ir Pilotui: „Jei mano karalystė būtų iš šio pasaulio, mano tarnai juk kovotų, kad nebūčiau atiduotas žydams. Bet mano karalystė ne iš čia“ (Jn 18,36).
Viešpats nori paaiškinti, kad virš politinės valdžios yra kita, dar didesnė, tačiau nepasiekiama žmogiškomis priemonėmis. Jis atėjo į žemę valdyti tąja valdžia, kuri yra meilė, liudydamas tiesą. Tai dieviškoji tiesa, galutinė, esminė Evangelijos žinia: „Dievas yra meilė“ ir nori žemėje įtvirtinti meilės, teisingumo ir taikos karalystę.
Štai toji karalystė, kuri driekiasi iki laikų pabaigos, kurioje Jėzus yra karalius. Istorija mus moko, jog ginklų galia paremtos karalystės yra trapios, anksčiau ar vėliau žlunga. Dievo karalystė remiasi meile ir šaknijasi širdyse, ją priimančiam suteikdama taiką, laisvę ir gyvenimo pilnatvę. Jeigu to trokštame, leiskime Dievo karalystei augti mūsų širdyse, sakė popiežius.
„Jėzus šiandien mūsų prašo leisti Jam tapti mūsų karaliumi“, - sakė popiežius. Karaliumi, kuris savo žodžiu, pavyzdžiu ir ant kryžiaus paaukotu gyvenimu mus išgelbėjo nuo mirties ir parodo kelią paklydusiam žmogui, teikia naują šviesą mūsų abejonių, baimės ir išbandymų kamuojamai egzistencijai.
Jis teikia naują prasmę mūsų gyvenimui, kartais sunkiai išbandomam mūsų pačių klaidų ir mūsų nuodėmių: su sąlyga, kad seksime juo, o ne pasaulio ir jo „karalių“ logika.
„Tegu Mergelė Marija mums padeda priimti Jėzų, kaip mūsų gyvenimo karalių ir skleisti jo karalystę, liudijant tiesą, kuri yra meilė“, – meldė popiežius Pranciškus sekmadienio „Viešpaties Angelo“ susitikime. (RK / Vatican News)
