Popiežius Pranciškus sekmadienį per Vidudienio maldos susitikimą komentavo Morkaus Evangelijos skaitinį apie meilės įsakymą – Dievo meilės ir artimo meilės. Jėzus visiems laikams išmokė, kad Dievo meilė ir artimo meilė yra neatskiriami; ne tik neatskiriami, o vienas kitą papildo.
Mylėti Dievą reiškia kasdien visomis pastangomis stengtis būti jo bendradarbiais be išlygų tarnaujant savo artimui, siekiant atleisti be ribų ir ugdant bendrystės ir brolystės santykius.
Evangelistas Morkus nenurodo, kas yra „artimas“, nes artimas yra asmuo, kurį kasdien sutinkame gyvenimo kelionėje. Tai nereiškia, kad galima iš anksto atsirinkti, kas yra mano artimas. Tai būtų nekrikščioniška. Iš anksto atsirinkti artimą yra pagoniška, sakė popiežius.
„Reikia akių, kad pamatytume artimą, tačiau reikia ir širdies, kuri jam linkėtų gera. Jei mes pratinsimės žiūrėti Jėzaus akimis, visuomet galėsime išgirsti ir užtarti stokojantįjį“.
„Artimo poreikiai tikrai reikalauja veiksmingo atsako, tačiau pirmiausiai jie reikalauja dalijimosi. Kalbėdami vaizdžiai, sakė popiežius, galėtume sakyti, kad alkstančiajam reikia ne tik lėkštės sriubos, bet ir šypsenos, reikia, kad būtų išklausytas, o gal reikia maldos, kurią galėtume sukalbėti kartu“.
Evangelija šiandien kviečia visus mus ne tik atsiverti labiausiai vargstančių brolių būtiniausiems poreikiams, bet ypač atkreipti dėmesį į jų broliško artumo, gyvenimo prasmės, švelnumo poreikius. Tai įpareigojimas mūsų krikščionių bendruomenėms, tęsė Šventasis Tėvas. Turime išvengti pavojaus būti bendruomenėmis, puoselėjančiomis daugybę iniciatyvų, bet mažai santykių. Rizikuojame būti mažai bendraujančiomis, „aptarnavimo punkto“ asociacijomis, o ne bendruomenėmis tikrąja ir krikščioniškąja šio žodžio prasme.
Dievas, kuris yra meilė, sukūrė mus iš meilės ir kad galėtume mylėti vieni kitus būdami bendrystėje su Juo. Būtų iliuzija manyti, jog galima mylėti artimą be Dievo meilės. Kaip ir iliuzija manyti, kad galima mylėti Dievą be artimo meilės. Abi meilės dimensijos kartu – meilės Dievui ir artimui –apibūdina Kristaus mokinį.
Mergelė Marija tepadeda mums priimti ir gyvenimu liudyti šį šviesų mokymą, sakė popiežius, po savo trumpos kalbos drauge su žmonėmis sukalbėjęs „Viešpaties Angelo“ vidudienio maldą.
Po maldos popiežius Pranciškus pasveikino susirinkusius ir pareiškė užuojautą dėl Egipte prieš Koptų ortodoksų bažnyčios tikinčiuosius įvykdytą teroristinę ataką. Popiežius sakė, kad meldžiasi už aukas – „tai buvo piligrimai, kurie buvo nužudyti tik todėl, kad yra krikščionys“. Šventasis Tėvas sukalbėjo „Sveika, Marija“ maldą kviesdamas visus maldos dalyvius prašyti Švč. Marijos, kad paguostų žuvusiųjų artimuosius ir visą Egipto krikščionių bendruomenę.
Popiežius taip pat priminė beatifikacijos apeigas šeštadienį Laterano bazilikoje Romoje, kurių metu Motina Klelija Merloni, Švč. Jėzaus Širdies apaštalių kongregacijos steigėja, paskelbta palaimintąja. Paprašęs paploti dėkojant už naują palaimintąją popiežius sakė, kad motina Klelia buvo moteris, visiškai pasiaukojusi Dievo valiai, uoli meilės darbais, kantri priešiškumams ir herojiška atleisdama. „Dėkokime Dievui už naująją palaimintąją, sekime jos gerumo ir gailestingumo pavyzdžiu!“, – paragino popiežius Pranciškus. (SAK / Vatican News)
