Sekmadienį Vatikane pasibaigęs Vyskupų Sinodas neliks be pėdsako, pozityviai paveiks Bažnyčios gyvenimą, paskatins didesnį ganytojų dėmesį ir pagyvins dialogą su jaunąja karta.
Tuo įsitikinęs Sinode dalyvavęs JAV Filadelfijos arkivyskupas Charles Chaput. Vis dėlto, pasak jo, buvo ir problemų, kurių tokio masto renginiuose neturėtų būti. Pirmiausia tai nesklandumai, kurie iškildavo dėl kai kurių Sinodo vyksmo taisyklių dviprasmiškumo arba dėl nepakankamo jų išmanymo. Antra problema – vertimo į kitas kalbas nesklandumai.
Arkivyskupas Charles Chaput pozityviai vertina baigiamąjį dokumentą, nors ir jis turi trūkumų. Sinodo darbo metu buvo pasakyta daug labai svarbių dalykų apie nepilnamečių lytinio išnaudojimo problemą, tačiau šio klausimo formuluotė baigiamajame dokumente to neatspindi. Susidaro įspūdis, kad kai kurie ganytojai nepakankamai gerai suvokia šios problemos svarbą. Pasak Filadelfijos arkivyskupo, klerikalizmo problemos suplakimas su išnaudojimu, neatspindi problemos esmės, nes juk ne tai rūpi daugumai pasauliečių, ypač vaikus auginantiems tėvams. Filadelfijos arkivyskupas taip pat mano, kad baigiamajame dokumente neturėjo būti paminėtas Bažnyčios sinodiškumo klausimas, nes jis yra kur kas platesnis, negu šio Sinodo metu svarstyta tematika.
Sinode dalyvavęs Pakistano Karačio arkivyskupas kard. Joseph Coutts mano, kad Sinodo sėkmė priklausys nuo to, kokį poveikį jis turės Bažnyčios gyvenimui. Įžvalgos ir atpažinimo procesas turi virsti konkrečiu veikimu. Kitaip nei Filadelfijos arkivyskupas, Karačio arkivyskupas mano, jog labai svarbu, kad buvo pabrėžtas sinodiškumas kaip Bažnyčios gyvenimo forma. Tačiau reikia atsimini, kad Katalikų Bažnyčia sinodiškumą suvokia ir gyvena kitaip negu protestantiškos bendruomenės. Jei joms sinodiškumas visų pirma reiškia tokius pasirinkimus, kokių nori dauguma, tai Katalikų Bažnyčioje sinodiškumas reiškia ėjimą kartu, stengiantis vienas kitą išgirsti ir suprasti. Pasak pakistaniečio arkivyskupo, labai svarbus buvo jaunųjų stebėtojų dalyvavimas. Jie išsakė savo nuomonę drąsiai ir su pagirtinai brandžia atsakomybe.
Kitas Sinodo dalyvis – Vienos arkivyskupas kard. Christoph Schoenborn, komentuodamas Sinodo rezultatus, paminėjo baigiamajame dokumente paliestą skirtingų kartų dialogo klausimą, kuris dažnai buvo keliamas Sinodo salėje. Jam taip pat buvo skirtas vienas kontekstinių renginių, vykęs Romoje Sinodo metu. Kardinolas paminėjo Sinodo proga užbaigtą projektą ir paskelbtą knygą „Dalytis laiko išmintimi“.
Dažnai matome jauną žmogų, kuris visą dėmesį sutelkęs į išmaniojo telefono ekraną, visiškai nekreipia dėmesio į čia pat esantį senelį, galintį pasidalinti gyvenimo patirtyje įgytos išminties lobiais. Dėl to, popiežiaus paskatinta iniciatyva ir jos rezultatas – knyga su liudijimais apie jaunosios ir vyresnės kartos bendravimą – labai gražiai papildo Sinodo išsakytą susirūpinimą. (JM / VaticanNews)
