Spalio 29 d. minime pal. Mariją Restitutą (Heleną) Kafką. Ji gimė 1894 metais batsiuvio ir gėlių pardavėjos šeimoje ir gavo pasaulietinį vardą Helena. Kai Helenai Kafkai buvo dveji metai, ji su tėvais išsikėlė į Vieną. Jaunystėje ją kankino mikčiojimas, todėl ilgą laiką ji buvo pasišventusi tylėjimui. Helena Kafka dirbo virėja, vėliau – slaugytoja pranciškonių vienuolių globojamoje ligoninėje Lainze. 1914 metais įstojo į „Krikščioniškos meilės pranciškonių“ kongregaciją ir pasirinko vienuoliškąjį Marijos Restitutos vardą. Vėliau ji tarnavo Vienos ligoninės operacinėje, kur buvo mylima už savo draugiškumą ir energingą charakterį.
1938 metais, kai Austriją okupavo nacistinė Vokietija, sesuo Maria Restituta netylėjo ir elgėsi taip, kaip jai atrodė teisinga: slapta pakrikštijo vaiką, nepaisė nacių draudimo ligoninėje kabinti kryžiaus ženklą ir vėl pakabino kiekvienoje palatoje, o Hitlerio svastikas taip pat keitė Kristaus kryžiumi. Ji išplatino dainą, kuri kalbėjo apie demokratiją, taiką ir laisvą Austriją. Vieną dieną sesuo Maria Restituta pasikvietė sekretorę ir paprašė parašyti laišką pasipriešinimo grupei „Baltoji rožė“, tačiau sekretorė ją apšmeižė ir išdavė SS-gydytojams. Pelenų trečiadienį, 1942 metais ligoninėje ji buvo suimta už „ruošimąsi Tėvynės išdavystei“ ir uždaryta į kalėjimą. Vienos teismas 1942 metų spalio 29 dieną nuteisė ją mirti, kartu su kita žinoma šventąja seserimi Edita Štein. Naktį iš kovo 29 į 30 buvo Maria Resituta nužudyta.
1998 metais, per Popiežiaus Jono Pauliaus II apsilankymą Austrijoje, Marija Restituta Kafka buvo paskelbta palaimintąja.
