Sinodui artėjant prie pabaigos, neliko nepaliestos ir ypač jautrios temos, tokios kaip homoseksualūs asmenys, migrantai, atšalę katalikai, vyskupai, dangstę lytinius kunigų nusikaltimus. Apie tai buvo kalbama spalio 18 d. vykusioje įprastinėje spaudos konferencijoje. Pasisakymuose vyravo žodžiai: priėmimas, dėmesys, palydėjimas, skaidrumas.
Ką Bažnyčia nori pasakyti homoseksualiems žmonėms?
Nuomonių apklausos rodo, kad jauni žmonės nesunkiai priima vienos lyties asmenų santuoką ir kitas LGBT žmonių teises. Tad ore kybojo klausimas, kaip Sinodas jaunimo tema liesis prie šių klausimų?
Spaudos konferencijos metu trys kalbėtojai, atsakydami į žurnalistų klausimus, pabrėžė, kad jauni sinodo dalyviai ragino Bažnyčios vadovus rodyti daugiau svetingumo LGBT žmonėms ir jų šeimoms.
Darbo grupės priėmė iššūkį pamėginti suformuluoti naują prieigą. Pavyzdžiui, viena iš darbo grupių italų kalba prašė „ypatingo dėmesio ir palydėjimo homoseksualios orientacijos asmenims“. Anglakalbė grupė informavo, kad po diskusijos apie katalikus, kurie jaučia potraukį tai pačiai lyčiai arba lyties disforiją, siūlo baigiamajame dokumente šiai temai skirti atskirą skyrių. „Pagrindinis jo tikslas – sielovadinis palydėjimas, vadovaujantis Katalikų Katekizmo gairėmis“.
Kard. Chupichas pridūrė: „Norėjome užsitikrinti, kad dokumente kiekvienas rastų kažką sau, kad jis įtrauktų visus. Ką baigiamasis dokumentas pasakys homoseksualiems asmenims? Manau, kad visas dokumentas turi ką nors pasakyti kiekvienam“.
Žinant, su kokiais sunkumais susiduria jauni žmonės, Bažnyčia privalo būti jiems namais.
Kardinolas iš Papua Naujosios Gvinėjos patvirtino: „Tiek darbo grupėse, tiek plenariniuose posėdžiuose buvo kalbama apie tai, kad turime ne atskirti, bet priimti visus, leisti visiems pasijusti jaukiai. Žinant, su kokiais sunkumais susiduria jauni žmonės, „Bažnyčia privalo būti jiems namais“. „Jaunimas , – pridūrė kard. Ribat, – mums kalba laisvai, tai jie mus ragina: jūs šitaip kreipkitės į mus, tada mes jausimės laisvi pasakyti, ką išties jaučiame. Turime padaryti taip, kad šie jaustųsi laukiami, tokie, kokie yra“.
Homoseksualių asmenų priėmimas, anot vieno spaudos konferencijos kalbėtojų, iš esmės susiveda į vieną klausimą: „Ar nesame visi nusidėjėliai?“ Arkivyskupas Peter Comensoli sakė: „Esame pašaukti paimti į rankas savo gyvenimus ir nešti jų kryžių“. „Savo bičiuliams gėjams ir lesbietėms kalbu apie bičiulystę su Dievu ir kartu mėginame suprasti, kaip eiti į priekį“.
Kai kurie katalikų vyskupai ragino nevartoti termino „LGBT“, nes jis pernelyg persmelktas politine ideologija. Vietoje to jie siūlo kalbėti apie „asmenis su potraukiu tai pačiai lyčiai“. Charlesas Chaputas iš Filadelfijos prieš kurį laiką sakė: „Nėra tokio dalyko kaip „LGBTQ katalikai“, „translyčiai katalikai“ ar „heteroseksualūs katalikai“, tarsi mūsų seksualinis geismas apibrėžtų, „kas mes esame“.
Spaudos konferencijoje kalbėdamas apie „dieviškąją pedagogiką“, kurią Amoris laetitia puslapiuose pristato popiežius Pranciškus, Čikagos arkivyskupas kardinolas Blaise Cupichas pabrėžė: „Negalime kliudyti Dievo malonės veikimui“. Priimkime žmones „ten, kur jie yra, ir toliau keliaukime su jais drauge, net jeigu kartais jie žengia keletą žingsnių atgal arba pasiklysta. Malonė tai kažkas, ką dera įžvelgti kartu“.
Kritikos tokiam požiūriui apstu. Jos būta ir per spaudos konferenciją. Pasak kai kurių žurnalistų, tokia laikysena yra dviprasmiška: gal ir gerai priimti gėjus, bet tada atrodo, kad Bažnyčia „palaimina“ homoseksualų gyvenimo būdą. Dar vieną argumentą pateikė vienas iš ultrakonservatyvių JAV portalų žurnalistų, prisidėjusių prie Vigano liudijimo išplatinimo, beveik pažodžiui cituodamas vieną iš teorijų, kurias savo „komunikatuose“ išreiškė buvęs nuncijus. Jo teigimu, homoseksualūs polinkiai yra esminė lytinio piktnaudžiavimo priežastis.
Tačiau anot, B. Cupicho, toks teiginys neatitinka tikrovės. Daugybė tyrimų įrodo, kad „piktnaudžiavimo priežastis yra ne homoseksualumas, tačiau yra faktorių, kurie prie to prisideda. Nuomonės, žinoma, skiriasi, tačiau tyrimai sako būtent tai“.
Lytinio piktnaudžiavimo krizė
Kalbėdamas apie lytinį piktnaudžiavimą arkivyskupas Comensolis, atvykęs iš Australijos, kuri drauge su JAV ir Čile yra viena iš labiausiai šio reiškinio paliestų šalių, norėjo pabrėžti, kad šią temą Sinodo tėvai analizavo itin atidžiai. „Nuo pačios pirmosios Sinodo dienos buvo kalbama apie Bažnyčios vadovybės negebėjimą dorotis su piktnaudžiavimu, brolių vyskupų negebėjimą įsiklausyti į aukas“; dabar, kai Sinodas linksta į pabaigą, iškyla būtinybė „eiti toliau“, ne vien „atsiprašant ar pripažįstant kaltę“, bet ir imantis konkrečių sprendimų.
„Pasauliečiai nori, jog mums pasisektų, kad darytume tai, kas teisinga. Aplink matau daug pykčio, tačiau tas pyktis slepia liūdesį“.
Vienas iš pasiūlymų – įsteigti pasauliečių ekspertų organą, kuris tirtų kaltinimus prieš vyskupus ir būtų vyskupų įgaliotas. „Kiekvienas vyskupas turėtų būti pasirengęs perleisti savo valdžią ir teises. Jei iškiltų kaltinimų man, norėčiau, kad mano atvejis būtų ištirtas“, – teigė Čikagos arkivyskupas Cupichas. Tik šitaip bus galima pamažu atgaivinti pasitikėjimą tarp Bažnyčios ir Dievo tautos, kurį pakirto pastarojo meto skandalai. „Pasauliečiai nori, jog mums pasisektų, kad darytume tai, kas teisinga. Aplink matau daug pykčio, tačiau tas pyktis slepia liūdesį“.
Kardinolo požiūris yra realistinis ir nukreiptas į ateitį, konkrečiau į Bažnyčios santykį su jaunais žmonėmis, kurių nevalia nuvilti. „Mes iš jaunimo prašome skaidrumo ir sąžiningumo Dievo ir Bažnyčios atžvilgiu, bet tokie pirmiausia turime būti mes patys“. Nebegalime toliau rodyti jiems vien „klerą, kuris gavo privilegijų, apsaugą ir valdžią“. Daugybė jaunų žmonių Sinode prašė ryškių ženklų šia kryptimi.
Vienas iš jų – popiežiaus sprendimas vasarį sušaukti viso pasaulio vyskupų konferencijų vadovus aptarti lytinio piktnaudžiavimo krizės. Tam, kas polemiškai klausė, kaip Bažnyčia gali per porą dienų rasti atsakymą į milžinišką piktnaudžiavimo problemą, Chupicas atsakė griežtai ir trumpai: „Esu tikras, kad popiežius neleis mums išvažiuoti tol, kol nepasieksime rezultato“.
Pasisakyti prieš sprendimus, žlugdančius ateitį
Šalia homoseksualumo ir lytinių nusikaltimų, Sinodo tėvai gilinosi į nesuskaičiuojamų migrantų situaciją. Tai žmonės, kurie bėga nuo skurdo, karo, nedarbo, nori apsaugoti savo vaikus nuo pavertimo mažamečiais kariais. Deja, ne vienos šalies lyderiai ir vyriausybės „griebiasi karo, kaip lengviausio būdo išspręsti konfliktą“.
Tai – sunkios situacijos, kurių kainą „moka dar negimusi karta“, pabrėžė afrikietis kardinolas Ribatas. „Mūsų prašė suteikti jiems balsą – aukšto lygio balsą – aiškiai pasisakyti prieš sprendimus, kurie priimami šiandien, bet kurie stato į pavojų ateitį“.
Ne vienas Sinodo dalyvis sutarė, kad yra „būtina pripažinti teisę žmonėms, kurie nenori išvykti, nukirsti savo šaknų, pasimesti šalyse ir kultūrose, kurios yra visiškai kitokios nei jų gimtoji“. Ne vienas, kaip sakė Ribatas,„pasijunta pasimetęs tuštumoje ir tiesiog miršta. Ar galima ką nors dėl jų padaryti? Tai liečia skurdo temą, ir jaunimui reikia padėti pasilikti savo gimtinėje, sudarant darbo sąlygas ir suteikiant išteklius bei pasirinkimo galimybę“.
Visi šie ir panašūs darbo grupių pasiūlymai atsispindi baigiamojo Sinodo dokumento projekte. Dalyviams jis buvo pristatytas spalio 23 d. Trečiadienio bendruosiuose posėdžiuose Sinodo tėvai dar siūlė pataisas. Vėliau projektas buvo analizuojamas darbo grupėse. Galiausiai Sinodo tėvai kiekvieną jo punktą atskirai patvirtins balsuodami bendrajame posėdyje.
Trečiadienį buvo pristatytas ir Sinodo tėvų laiško jaunimui pirminis variantas. Tai viena iš šių metų Sinodo naujovių.
Pagal užsienio spaudą parengė Saulena Žiugždaitė
