Šiandien Bažnyčia mini šv. Joną Paulių II. Romoje vykstant Sinodui jaunimui kreipiamės į šventąjį popiežių klausdami užtarimo ir patarimo. Kviečiame skaityti 2002 m. popiežiaus Jono Pauliaus II laiško Pasaulio jaunimo dienoms Toronte ištrauką.
Mieli jaunuoliai!
„Jūs – žemės druska”. Viena iš druskos pagrindinių funkcijų, kaip žinoma, yra pagardinti, suteikti maistui skonį. Šis įvaizdis primena mums, kad krikštas iš pagrindų perkeitė visą mūsų būtį, nes ji buvo „pagardinta” atnaujintu gyvenimu, kylančiu iš Kristaus (Rom 6, 4). Druska, neleidžianti krikščioniškajai tapatybei iškrypti ir labai sekuliarizuotoje aplinkoje, yra krikšto malonė, kuri mus atnaujina, įgalina gyventi Kristuje ir daro gebančius atsiliepti į jo kvietimą bei aukoti save „kaip gyvą, šventą, Dievui patinkančią auką” (Rom 12, 1). Rašydamas Romos krikščionims, šventasis Paulius ragina juos aiškiai parodyti, kad jų mąstysena bei gyvensena kitokia negu jų amžininkų: „Ir nemėgdžiokite šio pasaulio, bet pasikeiskite, atnaujindami savo mąstymą, kad galėtumėte suvokti Dievo valią – kas gera, tinkama ir tobula” (Rom 12, 2).
Ilgą laiką maistas paprastai būdavo konservuojamas druska. Kaip žemės druska jūs pašaukti sergėti gautąjį tikėjimą ir sveiką perteikti kitiems. Jūsų kartai ypač aktualus iššūkis bus išlaikyti sveiką tikėjimo paveldą (plg. 2 Tes 2, 15; 1 Tim 6, 20; 2 Tim 1, 14).
Atraskite krikščioniškąsias šaknis, išmokite Bažnyčios istoriją, pagilinkite jums perduoto dvasinio paveldo pažinimą, sekite pirma jūsų ėjusiais liudytojais ir mokytojais! Tiktai likdami ištikimi Dievo įsakymams, sandorai, kurią Kristus patvirtino savo ant kryžiaus išlietu krauju, galėsite būti naujojo tūkstantmečio apaštalai ir liudytojai.
Žmogui, ir ypač jaunimui, būdinga ieškoti absoliuto, egzistencijos prasmės ir pilnatvės. Mieli jaunuoliai, nesitenkinkite niekuo, išskyrus aukščiausiuosius idealus! Neleiskite, kad drąsą iš jūsų atimtų tie, kurie nusivylę gyvenimu tapo kurti giliausiems bei autentiškiausiems savo širdies troškimams! Jūs teisingai darote nepasiduodami bedvasėms pramogoms, praeinančioms madoms ir vienpusiškiems planams. Tiktai labai trokšdami Viešpaties, galėsite išvengti mūsų visuomenėje taip paplitusių vidutiniškumo bei konformizmo.
„Jūs – pasaulio šviesa”. Šviesos simbolis visiems pirmiesiems Jėzaus klausytojams kėlė ir mums kelia kiekvieno žmogaus giliausiame viduje įrašytą tiesos troškimą ir pažinimo pilnatvės alkį.
Šviesai susilpnėjus ar išvis išnykus, supančios tikrovės nebeįmanoma pažinti. Nakties gilumoje galima pajusti baimę bei netikrumą ir imti nekantriai laukti auštančio ryto šviesos. Mieli jaunuoliai, būkite ryto sargai (plg. Iz 21, 11–12), skelbiantys saulės patekėjimą, prisikėlusį Kristų!
Šviesa, apie kurią Jėzus mums kalba Evangelijoje, yra tikėjimo šviesa, nepelnyta Dievo dovana, apšviečianti mūsų širdį ir protą: „Pats Dievas, kuris yra taręs: Iš tamsos tenušvinta tiesa! – sušvito mūsų širdyse, kad pažintume Dievo šlovę, spindinčią Kristaus veide” (2 Kor 4, 6). Būtent todėl Jėzaus žodžiai įgyja nepaprastą reikšmę, kai jis aiškina savo tapatybę bei misiją: „Aš – pasaulio šviesa. Kas seka manimi, nebevaikščios tamsybėse, bet turės gyvenimo šviesą” (Jn 8, 12).
Asmeninis susitikimas su Kristumi apšviečia gyvenimą nauja šviesa, nukreipia mus į teisingą kelią ir įpareigoja liudyti Kristų. Iš jo mums atitekęs naujas požiūris į pasaulį ir žmogų leidžia giliau įsiskverbti į tikėjimo slėpinį, kuris nėra vien protu priimtinų ir patvirtintinų teorinių ištarmių rinkinys; priešingai, tai įsisavintina patirtis, išgyventina tiesa, visos tikrovės druska ir šviesa (plg. Veritatis splendor, 88).
Šiame sekuliarizacijos amžiuje, kai daugelis mūsų amžininkų gyvena ir mąsto taip, tarsi Dievo nebūtų, arba žavisi iracionaliomis religingumo formomis, būtent jūs, mieli jaunuoliai, turite vėl patvirtinti, kad tikėjimas yra asmeninis apsisprendimas, aprėpiantis visą egzistenciją. Didysis kriterijus, vadovaujantis jūsų gyvenimo sprendimams bei krypčiai, turi būti Evangelija! Tada jūs tapsite misionieriai žodžiais bei darbais ir visur, kur dirbate ir gyvenate, būsite Dievo meilės ženklai, Kristaus meilės kupino buvimo įtikinami liudytojai. Neužmirškite: „Niekas nevožia indu degančio žiburio” (Mt 5, 15)!
Kaip druska pagardina valgį ir šviesa apšviečia tamsą, taip šventumas suteikia gyvenimui pilnatvišką prasmę, paversdamas jį Dievo šventumo atspindžiu. Kiek daug šventųjų per Bažnyčios istoriją buvo tarp jaunų žmonių! Mylėdami Dievą, jie suspindo pasaulyje savo herojiškomis dorybėmis ir taip tapo gyvenimo modeliais, kuriuos Bažnyčia kaip sektinus pavyzdžius parodė kitiems. Užteks paminėti tik keletą vardų: Agnė Romietė, Andreasas iš Phś Yźn, Pedro Calungsodas, Giuseppina Bakhita, Teresė Lizjietė, Pieras Giorgio Frassatis, Marcelis Callo, Francisco Castelló Aleu, Kateri Tekakwitha, jaunoji irokėzė, žinoma „mohaukų lelijos” vardu. Meldžiu triskart šventą Dievą, kad jis, užtariant šiam dideliam liudytojų būriui, padarytų jus, mieli jaunuoliai, šventaisiais, trečiojo tūkstantmečio šventaisiais!
Telydi jus mano palaiminimas. Kiekvieną jūsų ir kiekvieno jūsų pašaukimą bei misiją patikiu Marijai, Bažnyčios Motinai.
