Antradienį po pietų ir trečiadienio rytą vyko tryliktasis ir keturioliktasis Vyskupų Sinodo bendrieji posėdžiai, kurių metu pasisakė 54 Sinodo tėvai ir stebėtojai.
Šventumas – ne tik idealas. Taip pat ir mūsų laikais turime daugybę liudijimų, konkretaus šventumo pavyzdžių, kurie patraukia, skatina atsivertimą. Tačiau kartu turime atsiminti, sako Sinodo tėvai, kad visi priešingi liudijimai, gyvenimas ne pagal palaiminimus ar, dar blogiau, papiktinimai – žeidžia ir atstumia. Iš Bažnyčios laukiama mažiau kalbų, o daugiau artumo ir supratimo. Šia prasme labai svarbi dvasios tėvo, dvasinio vadovo figūra. Jis privalo ne tik nedviprasmiškai smerkti nuodėmę, bet ir su meile palydėti.
Sinodo salėje paliestos ir tokios praktinės problemos kaip nedarbas, migracija, šeimos krizė ir šių problemų generuojamos kitos problemos – skirtingoms kartoms priklausiančių žmonių dialogo stoka arba nesusikalbėjimas, švietimo ir ugdymo krizė. Šiame kontekste Bažnyčia teneišsižada anksčiau sukurtų ir svarbų vaidmenį atlikusių švietimo ir ugdymo struktūrų. Kai kalbama apie katalikiškų mokyklų ir universitetų persitvarkymą ir prisiderinimą prie besikeičiančių sąlygų, visada pirmenybė tebūna skiriama jau egzistuojančioms struktūroms. Negalima pasiduoti pagundai griauti kas pasenę ir viską kurti iš naujo. Katalikiškos mokyklos ir universitetai privalo turėti aiškiai atpažįstamus katalikiškus bruožus, sąsajas su tikėjimui ir Bažnyčia. Nevalia slėpti savo specifikos, nes juk „niekas nevožia indu degančio žiburio, bet jį stato į žibintuvą, kad šviestų visiems“ (Mt 5,14), sako Kristus. Katalikiškumas teatsipindi ir mokyklų darbo stiliuje, ir mokymo turinyje, žinoma, vengiant prozelitizmo. Mokykla ir universitetas taip pat neturi išsižadėti auklėjamojo vaidmens: turi ne tik perduoti žinias, bet ugdyti atvirumą, dialogą, formuoti sąžines ir diegti moralines vertybes. Taip pat nereikia leisti, kad etikos normų nepaisymas, individualizmas ir reliatyvizmas atimtų iš jaunimo jam būdingą entuziazmą. Sinodo tėvų pasisakymuose taip pat iškelta pilietiškumo ir politinės atsakomybės ugdymo svarba. Šioje srityje reikia semtis ir iš ankstesnio Bažnyčios socialinio mokymo lobyno, ir įsiklausyti į popiežiaus Pranciškaus mokyme dažną korupcijos smerkimą, raginimus tausoti gamtą, pabrėžiamą santūraus gyvenimo grožį.
Pati svarbiausia jaunosios kartos ugdymo aplinka yra šeima. Sinodo tėvai ją vadina klausymosi ir dialogo „laboratorija“, vieta, kurioje išmokstama pagrindinių sambūvio taisyklių. Neturi būti menkinamas tėvų autoritetas, turi būti skatinama „šeimyninė pedagogika“, ugdanti dorybes, tarnavimą ir pasiaukojimą.
Kinijos vyskupai jau nedalyvauja Sinode
Vatikane vykstančiuose Sinodo darbuose jau nedalyvauja vyskupijai iš Kinijos Liaudies Respublikos. Į Sinodą jie buvo pakviesti netrukus po Šventojo Sosto ir Kinijos sutarties pasirašymo. Į Sinodą buvo atvykę du vyskupai – Janano vyskupas Jonas Krikštytojas Yang Xiaoting ir Čengde vyskupas Juozapas Guo Jincai. Jie dalyvavo Sinodo atidaryme, daugumoje iki šiol vykusių bendrųjų posėdžių, taip pat lankė Romos parapijas, susitiko su Italijoje gyvenančia kinų bendruomenė, o dabar jau išvyko atgal į namus. Prieš išvykdami jie pakvietė popiežių aplankyti Kiniją. (JM / VaticanNews)
