Straipsnis skelbtas rugsėjo mėnesio „Artumos” numeryje.
Net ir paviršutiniškas popiežiaus Pranciškaus veiklos stebėtojas atpažins jo mokymo ir asmeninės laikysenos akcentą – savo gyvenimo centru laikyti Kristų ir drąsiai eiti į pakraščius, t. y. skirti ypatingą dėmesį vargšams, atstumtiesiems, kenčiantiems nuo neteisybės. Pranciškus dažnai kreipiasi į tikinčiuosius ragindamas praktiškai liudyti gailestingumą, išeiti iš saugaus gyvenimo ir tikėjimo būsenos, mažiau kreipti dėmesį į formalumus ir išorę. Asmeninis santykis su Viešpačiu ir vargstančiais atgaivins tikėjimą, atnaujins tikinčiųjų bendruomenes, sustiprins viltį ir pastangas kurti geresnį gyvenimą.
O ką pats galiu daryti, norėdamas elgtis taip, kad Pranciškus džiaugtųsi manimi?!
Visų pirma peržvelkime savo nuostatas vargstančiųjų atžvilgiu – ar juos pastebiu, nesistengiu nusukti akių, ar manau, kad jie patys kalti dėl savo padėties? Kaip apie juos kalbu, kaip reaguoju į kitų reiškiamą (dažnai žeidžiančią) nuomonę? Ar išdrįstu juose įžvelgti kenčiantį Jėzų, ar manau, kad vargstantiems reikia padėti, skirti asmeninių ir bendruomenės ar visuomenės išteklių? Būdamas sąžiningas, turėčiau pasigilinti į skurdo atsiradimo ir jo mažinimo problematiką, geriau pažinti Bažnyčios mokymą, nesitenkinti tik paviršutiniu interneto straipsnių peržvelgimu ir aplinkoje nusistovėjusių mąstymo klišių kartojimu.
Ne visada išdrįstame iš karto žengti praktinį žingsnį ir pagelbėti vargstančiam, ypač nepažįstamam. Tačiau kiekvienas galime palaikyti tuos, kurie vykdo gailestingumo tarnystę. Pavieniams asmenims, parapijų, Carito, kitų pagalbos organizacijų žmonėms ypač svarbus mūsų drąsinantis žodis, moralinis ir finansinis palaikymas, net (ir ypač) tuomet, kai ne viskas pasiseka. Kurdami veikiantiems palankią aplinką prisidedame prie nuolatinio ir gausesnio Viešpaties vynuogyno darbininkų augimo.
Aptarkime keletą asmeninio įsitraukimo į gailestingumo tarnystę būdų:
• paskambinkime giminaičiui ir pasidomėkime, kaip jis gyvuoja; pakvieskime pasivaikščioti, aplankyti kultūros renginį, kartu dalyvauti šv. Mišiose;
• paklauskime kaimynų, ar jiems reikėtų pagalbos; gal net nuneškime savo kepto pyrago kaimynystėje gyvenančiam vienišam žmogui;
• asmeniškai aplankykime ligonį, kantriai jį išklausykime, pasidalykime savo patirtimi bei sustiprinkime jo viltį; pasimokykime ir iš jo priimti gyvenimo negandas;
• stabtelėkime prie prašančiojo išmaldos, pasikalbėkime su juo; gal net pasiūlykime sumuštinį, pakvieskime kavos ar pietų;
• maldoje patikėkime mylinčio Tėvo globai pažįstamą, patiriantį sunkumus; padrąsinkime jį melstis kartu ir prašyti Dievo pagalbos;
• padėkime pažįstamam, kuris dėl negalios ar skurdo negali savarankiškai apsilankyti atlaiduose, kultūriniame renginyje ar išvykoje;
• dovanokime savo laiko įsitraukdami į gailestingumo tarnystę parapijoje ar kitoje pagalbą teikiančioje organizacijoje;
• padėkime organizuoti stovyklą ar išvyką parapijos vaikams, paremkime vaikų dienos centro veiklą; drauge su parapijos Carito savanoriais skirkime kelias valandas ligonių lankymui namuose ar gydymo įstaigose, aplankykime senelių namus, pabendraukime su jų gyventojais ir darbuotojais, papasakokime jiems apie popiežiaus atvykimą;
• esame kviečiami atvira širdimi žvelgti į migrantus ir pabėgėlius. Jie itin stokoja priimančio žvilgsnio bei geros mūsų valios; prisidėkime prie Carito ar Raudonojo Kryžiaus organizacijų pabėgėliams teikiamos pagalbos;
• popiežius Pranciškus nuolat ragina būti gailestingus ir turėti drąsos atverti pataisos namų duris, kur sutiksime ne tik už storų sienų, bet ir savo širdyse įkalintus nuteistuosius. Gana dažnai tai yra žmonės, šeimoje nepatyrę tikros meilės ir priėmimo. Prisidėkime prie Carito pagalbos iniciatyvų, skirtų nuteistiesiems ir iš įkalinimo vietų grįžusiems asmenims;
• susidūrę su teisybės ieškančiu žmogumi jį išklausykime, jei galime, patys patarkime ar padėkime surasti kompetentingą pagalbą teikiantį specialistą ar instituciją. Esant reikalui, kreipkimės į parapijos ar vyskupijos Caritą;
• pasidomėkime Bažnyčios mokymu apie visuomenę, ieškokime galimybės su kitais tikinčiaisiais aptarti socialinių klausimų, įsitraukime į mums svarbiu klausimu organizuojamą pilietinę akciją, mūsų nuostatas atitinkančios visuomeninės organizacijos veiklą (pvz., Nacionalinę šeimų ir tėvų asociaciją, Laisvos visuomenės institutą, Ateitininkų federaciją ir pan.).
Pasidalijome tik keletu būdų, leidžiančių praktiškai išgyventi popiežiaus Pranciškaus mokyme pabrėžiamą gailestingumą ir meilę artimui. Norėdami prisijungti prie minėtų Carito iniciatyvų, informaciją rasite caritas.lt puslapyje. Priimkime šį iššūkį, galintį suteikti mūsų gyvenimui ir tikėjimui naują postūmį. Tai būtų gražiausias popiežiaus Pranciškaus ganytojiškosios kelionės Lietuvoje vaisius.
