Palaimintasis Honoratas gimė 1829 metais Lenkijoje. Būdamas vienuolikos jis pradėjo lankyti vidurinę mokyklą ir mokydamasis prarado tikėjimą. Baigęs mokyklą 1844 metais jis įstojo į Architektūros fakultetą Varšuvoje.
1846 metais Honoratas buvo įkalintas dėl to, kad su draugais veikė prieš rusus, kurie tuo metu buvo okupavę Lenkiją. Kalėjimo kameroje Honoratas patyrė dvasinį sukrėtimą ir Dieviškos malonės veikimu atsivertė. Savo dienoraštyje jis rašė: „Dievo Motina išklausė mano mamos maldų ir užtarė mane prieš Viešpatį. Todėl Viešpats aplankė mane kalėjimo kameroje ir vėl atvedė į tikėjimą“.
Po vienuolikos mėnesių kalėjimo, Honoratas, daugelio savo draugų nuostabai, įstojo į Kapucinų ordiną, o vėliau tapo ir kunigu. Jis pradėjo entuziastingą ir uolią apaštalinę veiklą Varšuvoje. Pastoraciniame darbe Honoratas labai rėmė ir kvietė žmones į Pasauliečių pranciškonų ordiną bei gyvojo rožinio grupes.
Honoratas su broliais patyrė sunkų išbandymą, kai 1864 metais okupantų valdžia uždarė Varšuvos kapucinų vienuolyną. Broliai galėjo rinktis – palikti rusų valdžios okupuotą Lenkijos teritoriją arba likti neturint jokių viešos veiklos galimybių. Tėvo Honorato sprendimas buvo aiškus: „Dievas trokšta mūsų čia... tad čia mes ir dirbsime“.
1867 metais Honoratas paaukojo save Kristui, atsiduodamas į Marijos rankas kaip jos „vergas“, pasiryžęs tapti jos veikimo instrumentu. Nuo to momento jo gyvenimo šūkiu tapo žodžiai: „Marija, esu visas tavo – totus Tuus“.
Per trumpą laiką jis įkūrė apaštalinių bendruomenių tinklą, apėmusį visas Lenkijos karalystės žemes. XIX amžiaus pabaigoje 25 skirtingos jo įsteigtos religinės kongregacijos jau skaičiavo tūkstančius brolių ir seserų. Tarp palaimintojo Honorato įkurtų vienuolijų yra ir Švenčiausios Nekaltosios Mergelės Marijos tarnaičių seserija, kuri veikia ir Lietuvoje.
Tėvas Honoratas mirė 1916 metais gruodžio 16 dieną. Jis buvo viena iš reikšmingiausių bei labiausiai įkvepiančių asmenybių sunkiausiais Lenkijos istorijos laikais.
1988 metais Jonas Paulius II paskelbė Honoratą palaimintuoju.
