Dvasinio palydėjimo ir gyvo susitikimo su Kristumi svarba, „kontempliatyvių“ jaunuolių, kurie sugebėtų apjungti maldos dimensiją su karitatyvine veikla, poreikis, persekiojimų ir postmodernaus totalitarizmo grėsmė – tokie Sinodo asamblėjoje nuskambėję akcentai.
Interpretavimas, tikėjimas ir pašaukimas
Sinodas tęsia darbo dokumento temų analizę, ieškodamas kriterijų, atspirties taško tikėjimo ir Bažnyčios tradicijos šviesoje. Čia daugybė klausimų: koks elgesys, nuostatos pritrauktų jaunimą? Kaip palydėjimas gali integruoti tikrovę, normas ir sąmonę? Kokie struktūriniai elementai būtų vaisingi ruošiant palydėtojus?
Atskleisti jaunimui pašaukimo naujumą
Toks buvo slovakės merginos Viktorijos Zolnovos, vienos iš 49 stebėtojų, liudijimas. Jauna vadybininkė jauno kunigo palydėjimo dėka rado atsakymą į dvasinį troškulį, kuris neramino jos širdį. Dvasinio palydėjimo svarba aidėjo ir įvairiuose kituose pasisakymuose.
Padėti susitikti Kristų per Eucharistinę adoraciją
Bažnyčia kviečiama nurodyti amžinąjį gyvenimą, o ne pateikti atsakymą, kuris būtų vienas iš daugelio, į tą gilų jaunimo troškimą išgyventi pilnatvę. Tam reikia, pažymi Sinodas, susitikti Prisikėlusį Kristų, reiklų draugą – susitikimas galimas per maldą, Eucharistinę adoraciją, šiandien jaunimo naujai atrastą ir mylimą, arba per gerai pasirengusį vadovą, kuris padėtų augti tikėjime. Išreikštas pastebėjimas, kad bažnytinė bendruomenė turi būti pasirengusi pripažinti ir palydėti ir daugelį jaunuolių, turinčių įvairias negales, kurie dažnai pamirštami pastoracijoje.
Pasaulietinių judėjimų svarba
Kai trūksta pavyzdinių asmenybių, kurios prisiartina net pasukus neteisinga kryptimi, jaunuolis gali būti raginamas palikti Bažnyčią, to reikėtų vengti, pažymi Sinodo Tėvai, nes šiandien itin reikia naujos krikščionių kartos, kuri būtų pasirengusi atsidavusiai įsipareigoti politikoje ir socialinėje plotmėje. Reikia „kontempliatyvių“ jaunuolių, kurie sugebėtų apjungti maldos dimensiją su karitatyvine veikla. Šia prasme pasauliečių judėjimai suteikia didelę pagalbą.
Persekiojimų ir postmodernaus totalitarizmo grėsmė
Sinodo salėje šviesą ir stiprybę tikėjime liudijo daug jaunų krikščionių, atvykusių iš tų šalių, kur katalikų tikėjimas mažuma, jie dažnai diskriminuojami dėl religinių priežasčių. Sinodas atkreipia dėmesį ir į postmodernų totalitarizmą, ne tokį smurtišką kaip nacizmas ar komunizmas, tačiau kuris šiandien žudo: ne kūnus, o sielas. Bažnyčia kviečiama apsaugoti šeimą, kurią šiandien mėginama iš naujo apibrėžti. Šeimą, kuri daugeliui jaunuolių yra vienintelis atspirties taškas. Šeimos pavyzdys, kurią sudaro sąjunga tarp vyro ir moters, tai geriausia katechezė ir esminis santuokos katekumenato principas. (DŽ / VaticanNews)
