Tęsiame naujausio popiežiaus dokumento ištraukų publikacijas. Apaštališkasis paraginimas „Būkite linksmi ir džiūgaukite“ („Gaudete et exsultate“) aiškina, ką reiškia būti šventam šiuolaikiniame pasaulyje.
Už vertimą dėkojame „Bažnyčios žinių“ redakcijai. Dokumentas lietuviškai publikuotas 2018 m. „Bažnyčios žinių“ Nr. 5 ir Nr. 6.
* * * * *
„Palaiminti tyraširdžiai, nes jie regės Dievą“
Šis palaiminimas susijęs su tais, kurie turi paprastą, tyrą, nesuteptą širdį, nes mylėti mokanti širdis neįsileidžia į savo gyvenimą nieko, kas meilei kelia grėsmę, ją silpnina ar stumia į pavojų.
Biblijoje širdis yra mūsų tikrieji ketinimai, tai, ko iš tiesų ieškome ir trokštame nesitenkindami tuo, ką matome iš išorės: „Žmogus mato, kas akimis matoma, o Viešpats žiūri į širdį“ (1 Sam 16, 7). Jis stengiasi prašnekinti širdį (plg. Oz 2, 16) ir trokšta ten įrašyti savo Įstatymą (plg. Jer 31, 33). Galiausiai nori dovanoti naują širdį (plg. Ez 36, 26).
„Atsidėjęs saugok savo širdį“ (Pat 4, 23). Visa, kas sutepta melagingumo, Viešpaties akyse neturi tikros vertės. Jis „bėgs nuo apgaulės, pasitrauks nuo kvailų svarstymų“ (Išm 1, 5). Tėvas, „regintis slaptoje“ (Mt 6, 6), atpažįsta, kas nešvaru, tai yra tai, kas nenuoširdu, bet tik lukštas ir regimybė, lygiai kaip ir Sūnus žino, „kas yra žmogaus viduje“ (Jn 2, 26).
Tiesa, meilės nėra be meilės darbų, tačiau šiuo palaiminimu primenama, kad Viešpats laukia iš širdies kylančio atsidavimo broliui, nes „ir jei išdalyčiau vargšams visa, ką turiu, jeigu atiduočiau savo kūną sudeginti, bet neturėčiau meilės, – nieko nelaimėčiau“ (1 Kor 13, 3). Mato evangelijoje irgi matome: žmogų suteršia tai, kas eina iš širdies (plg. 15, 18), nes iš širdies eina žmogžudystės, vagystės, melagingi liudijimai ir t. t. (plg. 15, 19). Iš širdies ketinimų kyla troškimai ir giliausi sprendimai, realiai nulemiantys mūsų veiksmus.
Kai širdis myli Dievą ir artimą (plg. Mt 22, 36–40), kai šitai yra jos tikrasis ketinimas, o ne tušti žodžiai, tada ta širdis yra tyra ir gali regėti Dievą. Šv. Paulius savo himne meilei primena, kad „dabar mes regime lyg veidrodyje, mįslingu pavidalu“ (1 Kor 13, 12), tačiau kai tikrai karaliaus meilė, gebėsime regėti „akis į akį“ (ten pat). Jėzus žada, jog tyraširdžiai „regės Dievą“.
Saugoti širdį nuo visko, kas suteršia meilę – štai šventumas.
B. d.
