Pirmojo rugpjūčio mėnesio sekmadienio Evangelija primena Dievo Apvaizdos buvimą žemiškų rūpesčių gausoje. Mes, kaip žmonės, esame pilni troškimų: maisto ir kitų žemiškų gėrybių – turto. Trokštame pripažinimo ir garbės; mylėti artimą ir būti mylimi. Mums taip svarbu, kad būtume išklausyti ir įvertinti, sulauktume paguodos ir ją teiktume kitiems. Bet į giliausius mūsų būties klausimus ir iššūkius atsako tik vienas Dievas, veikdamas neretai per artimo žmogaus buvimą ir jo išmintingą veiklos prisilietimą prie mūsų dvasios ir širdies pasaulio.
Šio sekmadienio Evangelijoje Jėzus prieš mus iškyla kaip „gyvenimo duona“, o tai yra pirmutinė kiekvieno žmogaus sąlyga, norint gyventi amžinuoju gyvenimu jau dabar: tikėti Jėzumi ir gyventi tikėjimo darbais. Kai žmogus pakyla aukščiau bet kokių savo rūpesčių ir atsisuka į artimo rūpesčius, jis veidu pasisuka į Dievą, susitinka su Juo. Čia yra tikroji kiekvieno žmogaus gyvenimo laimė ir pašaukimo pilnatvė.
Kun. Egidijus ARNAŠIUS
