„Negalime būti abejingais ir ramiais stebėtojais daugelio brolių ir seserų „alkio“ - bet kokio alkio - šauksmui pasaulyje. Kristaus, amžinojo gyvenimo duonos, skelbimas reikalauja įpareigojimo dosniam solidarumui varstantiesiems, silpniesiems, paskutiniesiems, bejėgiams“.
Sekmadienio Evangelija pasakojo apie duonos ir žuvų padauginimą. Jėzus, pamatęs žmonių minią, jį sekusią prie Tiberiados ežero, teiraujasi Pilypo: „Kur pirksime duonos jiems pavalgydinti?“ Turimų pinigų nepakako pasotinti tokios skaitlingos minios. Štai kitas apaštalas, Andriejus, atvedė Jėzui berniuką, kuris atidavė visa, ką turi: penkis kepaliukus duonos ir dvi žuvis. Tačiau Andriejus suprato, kad tai niekis tokiai daugybei žmonių.
Atvedė Jėzui berniuką
„Tas berniukas, - tęsė popiežius, – šaunuolis! Jis irgi matė žmonių minią, matė savo penkis duonos kepaliukus, pasakė: „Štai, ką turiu, jei reikia, galiu pasiūlyti“. Šis berniukas verčia susimąstyti. Drąsuolis! Jaunuoliai yra tokie, jie drąsūs! Turim jiems padėti sustiprinti savo drąsą! Kaip bebūtų, tačiau Jėzus paragino mokinius visus susodinti, tada paėmęs duonos ir žuvies, sukalbėjęs padėką dangiškajam Tėvui, davė išdalyti: ir visiems užteko maisto su kaupu! Visi valgė tiek, kiek norėjo“.
Jėzaui pagailo žmonių
Šio sekmadienio Evangelijos skaitiniu liturgija, tęsė popiežius Praniškus, kviečia nenugręžti žvilgsnio nuo Jėzaus iš praėjusio sekmadienio Evangelijos pagal Morkų, kai „Jėzus pamatė didžiulę minią, ir jam pagailo žmonių“. Šio sekmadienio skaitinyje berniukas, atnešęs Jėzui penkis kepaliukus duonos perpranta Jėzaus pasigailėjimą: „Vargšai! Štai, atiduodu: imkit ką turiu“. Berniukui irgi pagailo žmonių ir jis atidavė tą, ką turėjo.
Jėzus įpareigoja numalšinti alkstančiųjų alkį
Šio sekmadienio skaitinyje atskleidžiamas Jėzaus atidumas pagrindiniams žmonių poreikiams. Šis epizodas gimsta iš konkrečios tikrovės: žmonės alksta ir Jėzus įpareigoja savo mokinius, kad jų alkis būtų numalšintas. Tai konkretus faktas.
Išklausyti ir užtarti
Tačiau Jėzus neapsiribojo žmonių miniai padovanoti tik duonos. Jis dovanoja savo Žodį, pasigailėjimą, išganymą ir net savo gyvybę. Bet jis tikrai rūpinosi taip pat kūno maistu. O mes, jo mokiniai, negalim elgtis tarsi šiandien nereiktų to paties. Tik atidžiai įsiklausydami į pačius paprasčiausius žmonių prašymus ir užtardami juos jų konkrečiose egzistencinėse situacijose bus išklausyta tai, ką sakome apie kilniąsias vertybes.
Dievas visuomet užtikrina savo meilę žmonijai, alkstančiai duonos, laisvės, teisingumo ir taikos, o ypatingai jo dieviškosios malonės. Jėzus taip pat šiandien toliau malšina alkį, jo dalyvavimas gyvas ir paguodžiantis ir jis tai daro per mus. Todėl Evangelija šiandien kviečia būtų pasiruošusiais ir veikliais, kaip tas berniukas, kuris prisiminęs, kad turi penkis kepaliukus, viską atiduoda Jėzui.
Jėzus toliau malšina alkį
„Negalime būti abejingais ir ramiais stebėtojais daugelio brolių ir seserų „alkio“ - bet kokio alkio - šauksmui pasaulyje. Kristaus, amžinojo gyvenimo duonos, skelbimas reikalauja įpareigojimo dosniam solidarumui varstantiesiems, silpniesiems, paskutiniesiems, bejėgiams. Artumo ir meilės veiksmai yra geriausias būdas patikrinti mūsų tikėjimo kokybę, tiek asmeniniu, tiek bendruomeniniu lygmeniu“, sakė popiežius.
Šventasis Tėvas atkreipė dėmesį į dar vieną sekmadienio Evangelijos pasakojimo frazę: žmonėms pasisotinus, Jėzus pasako mokiniams, kad surinktų likusius kąsnelius, kad niekas nepražūtų.
„Surinkite likusius kąsnelius, kad niekas nepražūtų“, pakartojo popiežius.
Šventasis Tėvas labai karštai paragino prisiminti visus alkstančius ir tai, kiek išmetama nuo stalo atliekamo maisto.
Niekuomet neišmeskime likusio maisto
Ką darome po pietų, po vakarienės? Ką darome su likusiu maistu, jį išmetame? Popiežius kvietė to nedaryti. Pasak jo, taip darantieji iš įpročio galėtų paklausti savo senelių ar prosenelių, gyvenusių pokario metu, ką jie darydavo su maisto likučiais? „Niekuomet neišmeskime likusio maisto: likučius sušildykime kitą dieną arba pasidalinkime su kitais, su vargstančiais“, sakė popiežius Pranciškus.
Prašymas į Mergelę Mariją
Prieš sukalbant Vidudienio maldą, Šventasis Tėvas prašė Mergelės Marijos užtarti, kad pasaulyje pirmautų sumanymai, skirti plėtrai, maitinimuisi ir solidarumui, o ne neapykantai, ginklavimuisi ir karui.(SAK / Vatican News)
