t. Pedro Arrupe: „Ateik, jeigu tarnauti Kristui tau yra svarbiausias dalykas gyvenime. Ateik, jeigu turi širdį, kuri nori apimti visą pasaulį. Ateik, jeigu turi humoro jausmą, gali juoktis su kitais, o kartais – ir iš savęs“.
Liepos mėnesio pradžioje pranešta apie Romos vyskupijoje pradėsimą buvusio Jėzaus Draugijos Generalinio prepozito t. Pedro Arrupe (1907-1991) beatifikacijos bylą. Ordino dabartinis Generalinis vyresnysis t. Arturo Sosa apie tai pranešė neseniai lankydamasis Ispanijoje. Žinią, kurią patvirtino Jėzuitų generalinė kuriją Romoje, su dideliu džiaugsmu paskelbė daugelis jėzuitų portalų visame pasaulyje.
28-jo Jėzaus draugijos generalinio prepzito t. Pedro Arrupe beatifikacijos byla pradedama Romos vyskupijoje, nes jis čia mirė 1991 metais. „Arrupe buvo į Kristų įsišaknijęs misijai pasišventęs tiesos žmogus, kurio didžiausias stebuklas yra tai, kad esame (jėzuitai) čia šiandien“, pareiškė t. Arturo Sosa jėzuitų generalinės kurijos aplinkraštyje.
Liepos 31 d. - Jėzaus Draugijos steigėjo ir pirmojo vadovo Šv. Ignaco Lojolos liturginis minėjimas
Šv. Ignacas yra svarbus atramos taškas ir orientyras jėzuitams ir daugeliui žmonių, kuriuos maitina jo dvasingumas. Vatikano II Susirinkimas paragino visas vienuolių kongregacijas grįžti prie savo charizmų ištakų. Vienuolijų steigėjai ir steigėjos buvo ne tik geri žmonės, gyvenę pavyzdingą gyvenimą ir liudiję Dievo gailestingumą, bet juose mes atpažįstame ypatingo Šventosios Dvasios veikimo pėdsakus, per juos Šventoji Dvasia dalijo Bažnyčiai ir pasauliui savo dovanas.
Tad minėdami šv. Ignacą mes atnaujiname savo ištikimybę iš jo gautai charizmai ir pasikartojame jo mokymą, kuris ir šiandien įkvepia mūsų apaštališkąjį kūrybingumą.
Visko pamatas yra Jėzaus meilė. „Jei kas mane myli, laikysis mano žodžio, ir mano Tėvas jį mylės; mes pas jį ateisime ir apsigyvensime“. Pirmasis žingsnis kiekvieno jėzuito ir kiekvieno krikščionio kelyje – pamilti Jėzų, tapti jo draugu, gyventi kartu su juo, kartu su kitais, jį pamilusiais, tarnauti Bažnyčiai.
Kaip tik dėl to Jėzaus Draugija daug laiko ir jėgų investuoja į intelektinį savo narių parengimą, būdama įsitikinusi, kad intelektinė veikla yra labai brangus apaštalavimo įrankis, kurio pagalba geroji Jėzaus žinia nešama į visas žmogaus gyvenimo ir laiko plotmes, į visas vietas ir kultūras.
Ignaciškasis dvasingumas
Ignaciškasis dvasingumas mūsų žvilgsnį kreipia į Kristų, keliaujantį iš vienos vietos į kitą ir skelbiantį Gerąją Naujieną apie Karalystę. Ignacas Išganytoją lygina su Karaliumi, akcentuodamas jo troškimą visa suvienyti su Dievu. Bažnyčia, kuri yra Kristaus sakramentas, pašaukta vykdyti sutaikinimo misiją. Ignacas giliai tikėjo, kad kiekvienas krikščionis yra kviečiamas savaip dalyvauti šioje misijoje.
Ignacas stebėjosi, kad Dievas bendravo su juo, nepaisydamas jo nuodėmingumo. Šventasis suprato, kad Dievas duoda ir atleidžia laisvai, be jokių žmogaus nuopelnų. Jeigu Kūrėjas bendrauja su tokiu nusidėjėliu kaip jis, vadinasi, Kūrėjas gali kalbėtis su kiekvienu asmeniu. Kaip tik iš Dievo malonės apstumo ir kilo vadinamasis „ignaciškasis optimizmas“. Ignaciškasis dvasingumas ieško Dievo ir jį sutinka „visuose dalykuose“, nes viskas yra malonė – nuo sukūrimo iki žmonijos sutaikinimo ir suvienijimo su Dievu Kristuje.
Ignacas skatino savo bendraminčius būti susikaupusiais ir susitvardančiais bet kokiomis sąlygomis, nes tvirtai tikėjo, kad tai padeda vienytis su Dievu. Todėl labai vertino sąžinės tyrimą – gyvenimo peržvalgą, stengiantis kasdienybėje pastebėti Dievo veikimą bei savo atsiliepimą į jį. Kasdienė asmeninė vidinė malda – tai visus dienos darbus gaivinantis šaltinis.
t. Pedro Arrupe SJ patarimai norintiems įstoti į Jėzaus Draugiją
Šv. Ignacas Lojola ragindavo nelaukti, kad Dievas už mus viską padarytų: šventasis sakydavo: „Melskis, tarsi viskas priklausytų tik nuo Dievo, ir dirbk, tarsi viskas priklausytų tik nuo tavęs”.
Besidomintiems Jėzaus Draugija ir norintiems įstoti į Draugiją jos buvęs Generalinis prepozitas (1965–1983) t. Pedro Arrupe pataria tris dalykus:
„Lik namie, jeigu jėzuitų įvaizdis tave neramina ar erzina“.
„Neateik pas mus, jeigu Bažnyčią myli ne kaip motiną, bet kaip pamotę. Neateik taip pat, jei galvoji, kad padarysi paslaugą Jėzaus Draugijai“.
„Ateik, jeigu tarnauti Kristui tau yra svarbiausias dalykas gyvenime. Ateik, jeigu turi širdį, kuri nori apimti visą pasaulį. Ateik, jeigu turi humoro jausmą, gali juoktis su kitais, o kartais – ir iš savęs“. (SAK / JM / jėzuitai.lt / Vatikano radijas / Vatican News)
