Tikimės, kad popiežiaus vizitas padės Latvijai atgimti, kad visų pirma pabudins miegantį milžiną – katalikus pasauliečius, sako Rygos arkivyskupas Zbignevs Stankevičs gana ilgame interviu, kurį paskelbė lenkų katalikų žinių agentūra KAI.
Visų pirma katalikai Latvijoje tikisi, kad popiežiaus vizitas sustiprins tikėjimą, padrąsins jį liudyti kasdieniniu gyvenimu. Šventasis Tėvas ypatingą dėmesį skiria paribiams, o Latvija kaip ir yra katalikų pasaulio paribyje. Esame šalis, sakė Rygos arkivyskupas, kurioje katalikai sudaro mažumą, kad ir didoką mažumą, tačiau mažumą, gyvenančią kartu su liuteronais ir stačiatikiais. Taip pat tikimės, kad popiežius padės mums sustabdyti emigraciją, ypač jaunų darbingų žmonių emigraciją, kuri yra įgijusi nacionalinės tragedijos mastą – išvyko jau apie trečdalį gyventojų.
Klausiamas apie tikinčiųjų bendruomenės vidaus gyvenimą ir jame su popiežiaus vizitu siejamus lūkesčius, Rygos arkivyskupas sakė, jog viena svarbiausių Bažnyčios užduočių, kurią spręsti turėtų padėti popiežiaus apsilankymas Latvijoje yra platesnis ir gilesnis pasauliečių įjungimas į aktyvią veiklą. Reikia pažadinti „miegantį milžiną“, - sakė arkivyskupas Zbignevs Stankevičs. Pasak jo, viena krikščionybės ir jos pagrindu susiformavusios vakarų civilizacijos krizės priežasčių yra ta, kad Bažnyčia buvo per daug klerikalinė, per daug hierarchinė. Negali taip pat būti. Už evangelizavimą negali būti atsakingi tik vyskupai, kunigai ir pašvęstieji, pasauliečius suvokiant tik kaip pasyvias „aveles“, kurios klusniai su viskuo sutinka ir taip siekia išganyti savo sielas. Mes, katalikai, labai gerai mokame teoriškai spręsti problemas, turime išplėtoję puikų Bažnyčios socialinį mokymą, tačiau praktikoje sugebėjome tik siūlyti bėgti iš šio nuodėmingo pasaulio, nieko nedaryti, tik melstis ir kontempliuoti.
Taip pat ir bendresne prasme, visos visuomenės mastu, svarbu sugebėti pereiti nuo to kas buvo prie to kas laukia ateityje. Latvijoje dar neįveikta problema yra komunizmo palikti pėdsakai žmonių mąstysenoje. Komunizmas padarė daug žalos savo vertės suvokimui, sugriovė žmonių iniciatyvumą, privedė prie to, kad kai nesiseka ar kai ištinka nelaimės tuoj pat imama kaltinti kitus. Daug žmonių jau išsivadavo iš tokios mąstysenos, tačiau yra nemažai ir tokių, kurie dar nesugebėjo to padaryti. Daug žmonių, ypač jaunimas, jau mąsto ir gyvena kitaip, tačiau yra ir tokių, kuriems dar ilgai teks dorotis su komunizmo kompleksais. „Vergo mąstysena“ vis dar yra rimta problema. Su ją turime dorotis ne tik visuomenės gyvenimo sferoje, bet ir dvasiniame gyvenime. Bažnyčia turi nuolat priminti, kad Dievas apdovanojo žmogų neprilygstamu orumu, tad žmogus turi jausti savo vertę ir oriai gyventi.
Kaip klostosi skirtingų tautybių Latvijos gyventojų santykiai? Kasdieniniame gyvenime nejaučiame jokio konfliktiškumo, atsakė Rygos arkivyskupas Zbignevs Stankevičs. Tačiau deja, etninis skirtingumas kartais tampa politinių manipuliacijų objektu. Problema taip pat yra ir tai, kad nemaža dalis rusakalbių gyventojų žiūri Rusijos televiziją, naudojasi Rusijos internetu, gyvena rusiškųjų medijų ir jų skleidžiamos propagandos įtakoje. Jie ir apie tai kas dedasi artimiausioje aplinkoje sužino iš Rusijos medijų, kurios kursto antagonizmus, skelbia, kad rusai Latvijoje persekiojami. Tačiau dar kartą pabrėžiu, sakė arkivyskupas, kasdieniniame gyvenime nėra jokių konfliktų. Jeigu jų būtų tai jus apie juos kalbėtų kita pusė – latvių žiniasklaida.
Pokalbyje su Rygos arkivyskupu toliau pereita prie ekumenizmo temos. Mūsų santykiai su kitų konfesijų bendruomenėmis labai geri, sakė arkivyskupas ir pirmiausia paminėjo kasmet Didįjį Penktadienį rengiamą ekumeninį Kryžiaus kelią. Jame dalyvauja tūkstančiai žmonių, o priešakyje eina katalikų ir liuteronų arkivyskupai. Visuomenė tai priima kaip labai stiprų vienybės liudijimą. Vėlgi, lapkričio 18-ąją, Nacionalinės šventės proga rengiamos ekumeninės pamaldos liuteronų katedroje. O rugpjūčio mėnesį, per Žolinę, į Agluonos Marijos šventovę, kartu su katalikais atvyksta ir kitų bendruomenių nariai. Agluona – tai dvasinė Latvijos širdis: rugpjūčio 15-ąją susirenka 100 tūkst. piligrimų, priminė arkivyskupas. Šiemet rugsėjo 24-ąją Agluonos šventovėje Mišias aukos popiežius Pranciškus.
Kaip Latvijoje žiūrima į popiežių Pranciškų? Ką apie jį mano eilinis katalikas? Tai popiežius mūsų laikams, atsakė Rygos arkivyskupas. Pranciškus pakeitė Bažnyčios įvaizdį pasaulio akyse. Kiekvienas paskutinio meto popiežius turi savo charizmą. Jonas Paulius II buvo filosofas evangelizuotojas; Benediktas XVI buvo įžymus teologas; Pranciškus yra ganytojas, kalbantis paprastai ir spontaniškai, vaizdinga, kiekvienam suprantama kalba. (JM / KAI / VaticanNews)
