Iki istorinės datos – rugsėjo 22–23 d., kai popiežius Pranciškus lankysis Lietuvoje, liekant vis mažiau laiko, svarbu atkreipti dėmesį į pontifiko asmenybę, kuri šios dienos Bažnyčioje nuskamba revoliucingai. Švelnumo, gailestingumo ir atvirų Bažnyčios durų revoliucija buvo atpažįstama nuo pat pirmųjų popiežiaus Pranciškaus pontifikato žingsnių.
Juos šiame pokalbyje mums primins kardinolas Audrys Juozas Bačkis, dalyvavęs 2013 metais vykusioje konklavoje, kurioje popiežiumi buvo išrinktas argentinietis kardinolas Jorge Mario Bergoglio.
Turbūt puikiai prisimenate konklavą ir jos specifiką: ar buvo juntamas ir matomas Dievo vedimas, kad popiežiumi būtų išrinktas tam tikros charizmos dvasininkas?
Prieš įeidami į Siksto koplyčią, kurioje vyko Konklava, susirinkę kardinolai svarstė tos dienos Bažnyčios padėtį, didžiausius iššūkius, su kuriais ji susiduria, ir tai, kas padėtų Bažnyčiai tinkamiausiai į juos atsiliepti. Tokiu būdu galėjome išgirsti kardinolų nuomones, geriau juos pažinti. Šie apmąstymai ir pasikalbėjimai įvesdavo mus į maldą. Daug laiko praleidome koplyčioje prie Švč. Sakramento. Kreipėmės į Šventąją Dvasią, kad Ji mus lydėtų, apšviestų mūsų protus, idant mūsų sprendimai atitiktų Dievo valią.
Su malda ir susikaupimu ėjau į Konlavą, nenumanydamas aiškaus kandidato. Vienintelis troškimas – kad būsimasis popiežius būtų tikras Ganytojas, turintis brandžią sielovados patirtį.
Nuostabiai greitai buvo išrinktas kardinolas Jorge Mario Bergoglio, argentinietis, kurio turbūt daugelis nepažinojo. Ar tai ne Šventosios Dvasios vedimas?
Esate popiežiaus Pranciškaus pirmųjų pontifikato žingsnių liudininkas. Kokius juos prisimenate? Kas paliko gilų įspūdį apie šią Bažnyčią vedančią asmenybę?
Jo pirmieji žingsniai parodė ryžtą eiti Evangelijos keliu: paprastumo, tiesioginio, artimo bendravimo su žmonėmis, tvirto ryžto išrauti Bažnyčios piktžoles, ypač pedofilijos nusikaltimus. Pasirinkdamas Pranciškaus vardą, jis išreiškė norą Pranciškaus Asyžiečio pavyzdžiu puoselėti labai intymų ryšį su Kristumi, eiti į pasaulį, visur nešant Gerąją Naujieną.
Pranciškui rūpi kiekvienas žmogus konkrečioje jo gyvenamojoje aplinkoje. Ypatingą dėmesį jis kreipia į vargdienius, karo ar kitų nelaimių aukas, pabėgėlius. Popiežius pats vaizdžiai ištaria, kad Bažnyčia turi būti kaip „karo ligoninė“, atvira visiems, gailestingai priimanti visus, kuriems reikia pagalbos. Bažnyčios užduotis – skelbti Kristaus Evangeliją. Tam ji turi neužsisklęsti savyje, išeiti iš savęs, eiti į periferijas: ne tik geografines, bet ir egzistencines, ten, kur nuodėmė, baimė, kančia, neteisybė, tikėjimo trūkumas, bet kokio skurdo periferijas.
Jis įvardino Bažnyčios „supasaulėjimo“ pavojų, kai Bažnyčia užsidaro savyje, gyvena tik dėl savęs, rūpinasi tik savimi. Bažnyčia kviečiama gyventi „padrąsinančiu evangeliniu džiaugsmu“. Džiaugsmas – raktinis žodis. Tai liudija ir jo enciklikos: „Evangelijos džiaugsmas, „Meilės džiaugsmas“, apaštalinis paraginimas „Būkite linksmi ir džiūgaukite“. Popiežius savo gyvenimo pavyzdžiu rūpinasi, kad visur būtų gailestingumas, kuris gydo, suteikia vilties, veda į laimę, kurios trokšta kiekvienas žmogus.
Kokią žinią ir kokią reikšmę gali turėti šis popiežiaus Pranciškaus vizitas Lietuvoje? Į ką kviestumėte atkreipti dėmesį?
Popiežiaus Pranciškaus vizito Lietuvoje šūkis „Kristus Jėzus – mūsų viltis“(1Tim 1, 1). Šis šūkis visų pirma kviečia žvilgsnį nukreipti į Kristų ir melstis, išeiti iš mūsų komforto zonų, iš apsnūdimo, nusipurtyti kasdienybės rutinos dulkes, atsiplėšti nuo kompiuterių ekranų, išsijudinti ir džiaugsmingai laukti popiežiaus. Esame kviečiami geriau pažinti Gerąją Naujieną, kurią mums skelbia Pranciškus, kad evangeliniu džiaugsmu galėtume užkrėsti ir kitus.
2013 m. Pasaulio jaunimo dienose Rio de Žaneire popiežius Pranciškus kalbėjo jaunimui: „Dabar šis skelbimas patikėtas jums, kad aidėtų naujai ir galingai. Bažnyčiai reikia jūsų, reikia jūsų entuziazmo ir džiaugsmo, kurio esate pilni. Ar žinote, kokia evangelizacijos priemonė jaunuoliams yra geriausia? Ogi kitas jaunuolis. Eikite šiuo keliu!“
Tegul šie popiežiaus žodžiai paskatina ir jus užsidegti šiuo entuziazmu ir džiaugsmu, kurį perduodami vienas kitam tapsite vilties žiburiais Bažnyčioje ir pasaulyje.
Parengė Vilniaus arkivyskupijos jaunimo centras
