Kas nori sunaikinti kitą žmogų, pradeda nuo melagingos informacijos skleidimo, nuo šmeižtų. Taip pat ir diktatoriai, kai nori savo valiai palenkti visuomenės gyvenimą, pradeda nuo informacijos laisvės varžymo. Taip kalbėjo popiežius Pranciškus pirmadienio rytą Šv. Mortos koplyčioje aukotų Mišių homilijoje.
Apie tokią šmeižto istoriją kalba šios dienos Mišių pirmasis skaitinys iš Pirmosios karalių knygos. Karalius Ahabas užsigeidė Naboto vynuogyno. Tačiau kai šis, nenorėdamas išsižadėti iš tėvo paveldėto palikimo, atsisakė parduoti vynuogyną, karalius apkaltino Nabotą esą jis piktžodžiavęs Dievui ir apšmeižtas nekaltas žmogus buvo nuteistas mirties bausme. Susidorojęs su Nabotu, karalius galėjo nekliudomas pasisavinti jo vynuogyną.
Naboto istorija, pasak Pranciškaus, tam tikra prasme yra Jėzaus istorijos pirmavaizdis. Panašiai, pasitelkiant šmeižtą, buvo nužudytas Steponas ir daugybė kitų kankinių. Panašiai elgiasi ir diktatoriai – pirmiausia prasideda melas, šmeižtai, o po to seka teismai, susidorojimai. Visada diktatoriai pirmiausia siekia sunaikinti laisvą komunikaciją.
„Štai pavyzdys – yra informacijos priemonių, komunikacijos įstatymas. Nusprendžiama tą įstatymą panaikinti, o visa komunikacija patikima vienam šaltiniui, vienai bendrovei, kuri skleidžia netiesą, prasimanymus, griauna demokratinį gyvenimą. Po to ateina teisėjai ir ima persekioti susilpnėjusias institucijas, apšmeižtus žmones. Galiausiai įsitvirtina diktatūra. Visos diktatūros pirmiausiai užvaldo informacijos skelbimą, ją sutelkia vienose rankose. Visą informacijos skelbimą perimą žmonės be jokių skrupulų, vyriausybės be jokių skrupulų“.
Popiežius palietė ir kitą laisvai informacijai kenkiantį dalyką – skandalų vaikymąsi. „Kalbėti apie skandalus – tai didelė, milžiniška pagunda. Skandalai vilioja. Geros žinios nevilioja. Niekas nesako: „Žiūrėk, kaip gražiai pasielgta.“ Bet jei tik pasitaiko kas skandalingo, tuoj pat girdime: „Ar matei? Ar matei ką jis padarė? Ar matei ką tas kitas padarė? Kas per situacija... Daugiau taip neįmanoma!“ Ir kuo daugiau tokios informacijos skelbiama, tuo labiau nukenčia šmeižiami žmonės, kaltinamos institucijos, visa valstybė. O galiausiai žmonės statomi prieš teismus, tačiau jie jau sunaikinti, nebegalintys apsiginti.“
„Kiek daug žmonių, kiek daug šalių sunaikino piktos, šmeižikiškos diktatūros, - kalbėjo popiežius. Prisiminkime praėjusio šimtmečio diktatūras. Prisiminkime žydų persekiojimus. Pirmiausia melas prieš žydus, o po to atimta teisė į gyvybę, Aušvicas. Baisu. Tik, deja, panašios baisybės dedasi ir šiandien. Kenčia žmonės, visuomenės, ištisos valstybės. Pirmiausia nusavinama komunikacija, po to – naikinimas, teismai, mirtis“.
Bernardinai.lt
