Šių metų rugsėjo 22 dieną, Vilniaus katedros aikštėje popiežius Pranciškus susitiks su Lietuvos jaunimu. Laukdami šio pasimatymo, kviečiame prisiminti pirmojo Lietuvą aplankiusio popiežiaus, Jono Pauliaus II kalbą jaunimui, pasakytą 1993 metų rugsėjo 6 dieną Kauno Dariaus ir Girėno stadione.
Vatikano radijo archyvuose taip pat galite išgirsti šios kalbos ištraukas. Įrašas čia.
Brangusis Lietuvos jaunime!
1. Kaip troškau šio susitikimo! Štai pagaliau esu su jumis, Evangelijos keliauninkas. Kaip Petras, ateinu skelbti Kristaus, jūsų padrąsinti, kad sektumėte pėdomis To, kuris duoda vienintelę tikrąją viltį. Ateinu kartu su jumis tarti šių žodžių: „Tiktai Tu, Viešpatie, turi amžinojo gyvenimo žodžius“ (Jn 6, 69).
Kristus nori, kad jūs būtumėte laimingi! Todėl ir Popiežius trokšta, kad būtumėte laimingi. Jis ateina Kristaus vardu parodyti tikrojo džiaugsmo kelią.
Tad su pasitikėjimu žvelgiu į priekį! Jau baigėsi ilgi pagrindinių žmogaus laisvių suvaržymo metai. Dabar jūsų Šalis, nors ir ne be vargo, žengia į ramesnę ateitį. Kur viešpatavo patvaldystė, dabar atsiveria vartai į atsakomybę, laisvę; kur vyravo nepasitikėjimas artimu, bręsta supratimas ir pakantumas; kur buvo stengiamasi materializmu nuslopinti tikėjimą, vėl religijai atsiveria laisvė, kuri skatina pagarbą ne vien tik Dievui, bet taip pat ir žmogui.
Lietuvos jaunime! „Atidarykite duris Kristui!“ Būkite pirmieji šaukliai naujosios evangelizacijos, kurios dabar taip stinga jūsų Tėvynei, Europai ir visam pasauliui! Kristus pažįsta žmogaus širdį, pažįsta kiekvieno jūsų širdį. Kristus jus pažįsta ir myli. Vien tik Jis gali visiškai patenkinti esminius žmogaus dvasios poreikius ir troškimus.
Evangelija, ši tikro atsinaujinimo ir vilties naujiena, tebėra svarbi kiekvienai epochai ir kiekvienam asmeniui. Priimkite ją kaip išganymo dovaną. Paverskite ją kasdienio gyvenimo norma. Ją skelbkite ir liudykite. Būkite Kristaus liudytojai!
2. Veltui ieško laimės tie, kurie paiso vien tik savęs ir klausosi klaidingų pranašų balso, eina vartotojiškumo ir pašlijusios dorovės keliu, egoizmą laiko gyvenimo būdu, abejingi religijai. Veltui kai kurie ieško laimės ir skaudžiai nusivilia, tikėdamiesi ją rasti sektose, kurios žaidžia su žmogumi, siūlo egzotikos ir magijos pokštus. Be to, čia proga prisiminti nevaisingą sinkretizmą, kuris iš Evangelijos pasiskolina tik kai kurias mintis, o kitų visai nepaiso, arba tas totalines ideologijas, kurios kėsinasi nubrėžti visa apimantį būties vaizdą, be būtino ir išganingo ryšio su Dievu ir amžinu Jo valios planu.
Nuo šių klystkeliuose augančių medžių nuraškyti vaisiai tučtuojau baisiai apkarsta. Kai kurie šiuolaikinio jaunimo bruožai, – sakykim, narkotikų platinimas ir vartojimas, dirbtinio rojaus paieškos, sekso ir pornografijos turgus, nepilnamečių savivalė ir nusikaltimai, rasizmo siautėjimas, savižudystės, – slepia gilią ir siaubingą tuštumą, vertybių krizę, kuri neišvengiamai veda į moralinę suirutę.
Kas galės būčiai įkvėpti prasmę, jei ne Tas, kuris vienintelis turi amžinojo gyvenimo žodžius (plg. Jn 6, 68)? Kas geriau, jei ne Kristus, atidavęs už žmogų savo gyvybę, gali pasakyti, kur rasti tikrosios laimės kelią?
Nesibaiminkit prašyti kunigų krikščioniškosios tiesos duonos, to dvasinio maisto, kuris priklauso jums, ir jų miela pareiga yra jus pasotinti. Nebijokite ieškoti Dievo ir Jo tiesos. Jau Augustinas, prieš savo atsivertimą širdyje jautęs nuodėmės svorį ir Dievo alkį, pastebėjo, jog žmogaus širdis nerimsta tol, kol nesuranda poilsio Dievuje (plg. Išpažinimai, 1, 1, 1). Šventojo Rašto, ypač Naujojo Testamento, ir neseniai išleisto naujojo Katalikų Bažnyčios Katekizmo skaitymas gali nušviesti ir pakreipti visą jūsų gyvenimą.3. Visais laikais jaunimas yra vilties, ateities, veržlumo, jėgos, ieškojimų, lavinimosi troškulio matas. Lietuvoje, taip pat ir kitose šalyse, kurios taip ilgai buvo pasmerktos tam pačiam ateizmo utopijos ir neseniai pasibaigusiam nužmoginimo išbandymui, žodis „jaunimas“ primena ypatingą atsakomybę. Tavęs, Lietuvos jaunime, laukia sunkus, bet garbingas uždavinys: ne nuo langų, bet nuo pamatų pastatyti savo krašto ateitį. Bažnyčia žengia išvien su jumis. Ji dalijasi išbandymais ir sunkių ieškojimų viltimis (plg. Gaudium et Spes, 1). Ji visų pirma siūlo amžinąjį išganymo Žodį – Evangeliją.
4. Lietuvos ir Baltijos kraštų jaunime! Savo būties gelmėse puoselėkite Dievo Žodį.Visada atsiminkite, kad, kaip tiksliai nurodo Katalikų Bažnyčios Katekizmas,„krikščioniškasis tikėjimas…nėra Knygos religija. Krikščionybė yra Dievo „Žodžio“ religija. Tatai ne koks vienas užrašytas, nebylus, bet įsikūnijęs ir gyvas Žodis“ (KBK, nr. 108).
Pirmutinė jūsų pareiga – pagilinkit asmeninį ryšį su Kristumi skaitydami Evangeliją, apmąstydami išganymo paslaptis ir melsdamiesi. Kai žmogus susitinka su Kristumi, Jo klausosi ir su Juo kalbasi, priartėja prie Dievo ir tampa „artimas“ savo broliams.
Meilė, draugystė, bičiulystė, pareiga, vyras, moteris, vedybos, darbas, duona, džiaugsmas – šie žodžiai, tariami ir vertinami krikščionišku požiūriu, gauna naują prasmę ir gylį. Kai šie ir kiti panašūs kasdienėje šnekoje pasitaiką žodžiai įgis naują, artimai su Evangelijos dvasia susijusią reikšmę, visuomenė, kurios jūs trokštate, iš tikrųjų gali atsinaujinti.
5. Be to, Bažnyčia nori parengti jums dirvą pokalbiui ir suteikti galimybę auklėtis. Po sunkių ir ganėtinai rizikingų metų parapijos ir kitos bažnytinės įstaigos deda pastangas, – sykiais itin vargingai, – ieško progų susitikimams, kur žmonės galėtų augti kaip asmenybės ir kaip bendruomenės nariai. Jau ženklūs Lietuvoje ir įvairūs dvasiniai judėjimai, kurie neretai yra kaip įžanga, o kartais kaip Vatikano II Susirinkimo vaisius. Ganytojų atidžiai ir rūpestingai vadovaujami, tokie judėjimai, bendrijos gali tapti rimta parama brandinant lietuvių jaunimą žmogiškąja ir dvasiškąja prasme.
Žvelkite su pasitikėjimu ir būkite pasirengę priimti tokias Apvaizdos progas, kurios padeda išauklėti visapusiškai stiprias asmenybes ir įsitikinusius krikščionis, kad šie kuo sparčiau plėstų Bažnyčios veiklą. Būkite pasirengę tapti tokiais vyrais ir tokiomis moterimis, kokiais jūs patys norėtumėte, kad būtų kiti: sąžiningi, dori, teisingi, draugiški, paslaugūs, ryžtingi, jautrūs kitiems labiau nei sau, mylintys laisvę, – kaip sąžinės išmėginimą, bet ne kaip progą pasireikšti egoizmui, – pasišventę darbui, trokštą prisiimti atsakomybę.
6. Be kita ko, Bažnyčioje jūs turite Sakramentus, kurie yra Kristaus padovanotojo naujo gyvenimo šaltiniai. Ypač pradiniai krikščioniškojo gyvenimo sakramentai – Krikštas, Sutvirtinimas, Eucharistija, – taip pat Susitaikinimas ir Santuoka gali jums padėti dvasinio gyvenimo kelyje.
Gerai žinomi sunkumai, – laimė, jie jau praeityje, – daugeliui iš jūsų sukliudė priimti Sutvirtinimo sakramentą, kuris sustiprina Krikštu išpažintą tikėjimą. Dabar pats geriausias metas žengti šį įpareigojantį ir reikšmingą žingsnį.
Didžiulę pagalbą jūsų dvasiniame kelyje gali duoti Susitaikinimo sakramentas. Šiandien į šį sakramentą didžiuma nepatikliai žvelgia ir jo šalinasi. Jie nuodėmę laiko vien bažnytine sąvoka ir stengiasi save įtikinti, jog tai atgyvena. Iš tikrųjų nuodėmė yra gili antropologinė sąvoka, ir žmogus iš tikrųjų savęs nepažįsta, jei savyje nepripažįsta nuodėmės. Šventasis Jonas šitaip yra pasakęs: „Jei sakytume, jog neturime nuodėmės, klaidintume patys save, ir nebūtų mumyse tiesos“ (1 Jn 1, 8).
Susitaikinimo sakramente Kristus ateina mūsų išvaduoti iš slegiančios nuodėmės. Per tą atlaidumą, kurį Jis mums suteikia šiuo sakramentu, kiekvienas galime pajusti tikrąjį išlaisvinimą. Jaunuoliai, jei norite suprasti, ką reiškia vidinis išlaisvinimas ir tikrasis džiaugsmas, neužmirškite Susitaikinimo sakramento. Jame slypi nesibaigiančios dvasinės jaunystės paslaptis.
7. Brangūs jaunuoliai! Jūs galite pasikliauti Bažnyčia. Tačiau ir Bažnyčia kliaujasi jumis. Be jūsų įkarščio ir veržlumo džiaugsmas ir ryžtas Kristaus sužieduotinės veide silpniau spindėtų.
Bažnyčios ir visuomenės istorijoje jūs esate niekados neužbaigto ir tik vienam Dievui tepažįstamo spalvingo kilimo raštai. Jūs patys esate Bažnyčia! Būkite joje veiklūs, stiprūs, kupini šventos liepsnos. Krikšto galia jūs esate pašaukti būti aktyviais ir apaštalaujančiais krikščioniškosios bendruomenės nariais, atliekančiais gailestingumo darbus ir ieškančiais šventumo.
Išgirdę Viešpaties balsą, kuris nesiliauja kvietęs darbininkus į savo vynuogyną, kai kas iš jūsų nuspręs – tvirtai tikiu – tarnauti Bažnyčiai kaip pašventinti Eucharistijos ir sakramentų teikėjai arba kaip Dievui pašvęstojo gyvenimo asmenys. Kiti, eidami reikliu ir krikščioniškam gyvenimui svarbiu keliu, norės sukurti šeimą, palaimintą Moterystės sakramentu – tikrą „namų bažnyčią“. Kai kilniaširdiškai tarnaujate žmogui ir įtikinamai labiau savo gyvenimu nei žodžiu skelbiate Jėzaus Gerąją Naujieną, tada esate Bažnyčia.
Marija – pirmoji tikinčioji – pirmiausia priėmė Žodį, tapusį kūnu. Tapo ne tik Motina, bet ir Jo mokine. Jinai tepadeda jums sekti Jėzumi kiekvieną gyvenimo akimirką, pajusti, kad patys esate Bažnyčia, ir būti gyvais Bažnyčios nariais! Šitaip būsite pasaulio šviesa ir žemės druska: skaisti šviesa ir skalsi druska, kai jūsų Tėvynė atsiveria naujiems taikos ir vilties akiračiams.
Tokių didžiulių ir įpareigojančių gyvenimo uždavinių akistatoje tesustiprina jus mano nuoširdžiausias padrąsinimas ir kasdienė malda. Telaimina ir telydi jus Dievas, telaimina ir telydi visą Lietuvos jaunimą!
Susitikimo pabaigoje Popiežius į jaunimą kreipėsi itališkai:
O dabar keletą žodžių itališkai ir lietuviškai. Jūs parengėte puikią programą. Šia programa išreiškėte visą savo sielą, lietuvišką dvasią. Taip pat išreiškėte savo rūpesčius, kentėjimus, visa, ką turėjo iškęsti jūsų tauta paskutiniais dešimtmečiais, kad atgautų laisvę ir nepriklausomybę. Taigi atnešėte didelę dovaną Popiežiui ir visiems čia dalyvaujantiems vyskupams. Ir šita dovana turi sugrįžti jums. Nes kiekviena dovana praturtina davėją. Jūs taip pat pateikėte ir savo klausimus. Manau, kad tai, ką kartu su arkivyskupu Audriu Bačkiu kalbėjome, ir buvo atsakymas į jūsų klausimus. Dar norėčiau apibendrinti, nes tie jūsų užduoti klausimai yra esminiai. Tai klausimai, apimantys esmines kiekvieno iš mūsų problemas. Kiekvieno žmogaus - tiek seno, tiek jauno, kiekvieno vyro ir kiekvienos moters, kiekvieno jaunuolio ir jaunuolės. Jaunimas ypač jaučia egzistencines problemas.
Norint rasti atsakymą į jūsų iškeltas problemas, pakanka pažvelgti į pirmąją Šventojo Rašto knygą - Pradžios knygą. Ten parašyta, kad žmogus sukurtas pagal Dievo paveikslą. Ir tą atsakymą giliausiai patvirtino Jėzus Kristus: jei Dievas sutvėrė žmogų - vyrą ir moterį - pagal savo paveikslą, šitai patvirtino daugiau nei pakankamai siųsdamas savo Sūnų, kaip vieną iš mūsų. Kristuje yra išsamiausias atsakymas į laisvės ir atsakomybės klausimą. Atsakomybė duoda pilnatvę mūsų laisvei; be atsakomybės mūsų žmogiška laisvė gali virsti dideliu pavojumi, didele grėsme kiekvienam iš mūsų ir aplinkiniams. Taigi nėra pilnutinės laisvės be atsakomybės. Nėra meilės be atsakomybės. Tai sakau atsimindamas savo knygos, parašytos prieš daugelį metų, pavadinimą.
Ir toliau: jeigu žmogus yra sukurtas pagal Dievo paveikslą ir panašumą ir jei tas paveikslas ir panašumas sutvirtintas Jėzaus Kristaus įsikūnijimu, taigi taip pat kas skausmingiausia - žmogiški kentėjimai, ką išgyvename kartu su likimo nuskriaustaisiais, - taip pat ir čia galime rasti pilnutinį atsakymą į savo klausimus. Jeigu Dievo Sūnus priėmė kryžių, taigi ir mūsų kryžiuose - žmogiškuose, lietuviškuose, jaunatviškuose ir senatvės kryžiuose - slypi paslaptis, išganinga paslaptis, kurią apreiškia Viešpats Jėzus Kristus. Ir tai yra jūsų tikėjimo gyvastingas paveldas, sukauptas lietuviško tikėjimo amžiais, krikščionių tikėjimo amžiais. Noriu palinkėti vyresniajai kartai sugebėti perteikti tą tikėjimą jaunimui. Bet taip pat norėčiau palinkėti ir jaunimui naujai priimti tą tikėjimą ir dalytis juo su vyresniąja karta. Taip šis išganingas apsikeitimas tikėjimu ir Evangelija tarp skirtingų kartų sudarys jūsų tėvynės, krikščioniškos Lietuvos, gyvenimą - ką ir turėtų simbolizuoti šiandien uždegtos žvakės lietuvių jaunuolių iš visų vyskupijų rankose.
Baigdamas norėčiau ir jums užduoti vieną klausimą. Jūs suplanavote ir parengėte nuostabų susitikimą su Popiežiumi ir savo vyskupais, bet nežinau, ar buvote numatę šio susitikimo programoje ir lietų? Ar buvote numatę? (Ne! - jaunimo balsai.) Bet man atrodo, kad jūs numatėte, nes kitaip nepaaiškintum, kodėl visi susirinkote su skėčiais? Ne tik vyskupai, kurie visada yra išmintingi, bet ir jūs, jaunimas, numatydami lietų, atsinešėte skėčius…
Taigi šiandien užteks. Dar kartą jums dėkoju, linkiu jums Viešpaties palaimos, linkiu jums vis brandesnės ir vaisingesnės ateities, jums, čia susirinkusiems, jūsų šeimoms ir jūsų Tėvynei. Ir sakau jums: „Garbė Jėzui Kristui!“
