Brangūs broliai ir seserys Kristuje,
Žmogus yra laisvas būti šventas. Žinoma, daug dažniau mes norėtume nebūti šventi. Dažnai atrodo, kad šventumas pernelyg įpareigoja, atrodo, kad šventumas suvaržo. Mes galvojame: Na, gerai, tegul šventieji būna šventi, o aš tik noriu gyventi paprastą gyvenimą, noriu būti laisvas ir laimingas. Turiu Jums gerą naujieną: norėti būti laisvam ir laimingam reiškia norėti būti šventam. Nėra nei vieno šventojo, kuris nebūtų buvęs laisvas žmogus. Galima sakyti, kad laisvė yra būtina šventumo sąlyga.
Popiežius Pranciškus neseniai parašė mums laišką apie šventumą. Tas laiškas vadinasi „Būkite linksmi ir džiūgaukite“. Kviečiu Jus jį paskaityti, bet galiu truputį išduoti, kas ten rašoma. „Nebijok šventumo, – sako popiežius Pranciškus. – Šventumas neatims nei lašo tavo veiklumo, gyvybės ar džiaugsmo. Priešingai, tapsi tuo, kokį tave matė Tėvas, tave kurdamas, ir būsi ištikimas tam, kas esi savo gelmėje.“ (Gaudete et exsultate, 32)
Apaštalas Paulius turi omenyje tą pačią mintį, kai rašo: „Broliai […], jei leidžiatės Dvasios vadovaujami, jūs nebesate įstatymo valdžioje“ (plg. Gal 5, 18). Jis čia kalba ne apie valstybės įstatymus, neturi omeny, kad jei mums vadovauja Šventoji Dvasia, tai galime nesilaikyti kelių eismo taisyklių. Ne, apaštalas Paulius kalba apie mūsų vidinį pasaulį ir ten galiojančią tvarką. Jis nori pasakyti, kad, jei Šventoji Dvasia man vadovauja, aš vis labiau tampu tikruoju savimi, todėl nebereikia įstatymo, kad žinočiau, kaip elgtis, nes darau, tai, ką noriu, o noriu to, kas yra gera. Tai Šventosios Dvasios dovana – norėti to, kas yra gera, ir tą daryti.
Apaštalas Paulius rašo: „kūno geismai priešingi dvasiai, o dvasios kūnui; jie vienas kitam priešingi, todėl jūs nedarote, kaip norėtumėte“ (Gal 5, 17). Žinote, tai kaip vairuoti įsijungus dvi navigacijas, kurios vienu metu sako skirtingas komandas: „Suk į kairę!“ ir „Suk į dešinę!“ Toks vairavimas gali išvesti iš proto arba baigtis avarija. Šventosios Dvasios vadovavimas reiškia, kad išjungiame abi navigacijas, nes žemėlapis atsiranda mūsų galvoje, tiksliau – mūsų širdyje. Tada mes klausome ne išorės balso, bet Dvasios balso mūsų širdyje, ir pagaliau galime ramiai vairuoti. Tai nereiškia, kad kelionė bus lengva, bet bent jau žinome, kur važiuoti.
O šiandien švenčiame Sekmines – Šventosios Dvasios atsiuntimo ir Bažnyčios gimimo šventę. Iki Sekminių Jėzus mokė savo mokinius, nuo Sekminių mokiniai patys tampa tais, kurie moko kitus ir padeda jiems suprasti Dievo planą. Šiandienos Evangelija tą mums gražiai atskleidžia. Jėzus sako mokiniams: Jūs nuo pradžios esate su manimi buvę, bet kol kas dar negalite pakelti, negalite suprasti viso Dievo plano, tačiau, kai ateis laikas, kai jau būsite pasirengę, ateis Tiesos Dvasia ir Ji atskleis jums visą Tėvo planą (plg. Jn 15, 26–27; 16, 12–15).
Žinote, kartais tėvai sako savo vaikams: tu dar per jaunas suprasti. Tačiau, kai tėvai pamato, kad jų vaikas jau pasirengęs, kad jis jau suaugo, tada jie gali kalbėti su juo visiškai atvirai. Jie gali jam atverti savo širdį. Tokia yra Sekminių šventė. Gimsta Bažnyčia, nes Dievas taria: Jau laikas. Aš jus mokiau ir ruošiau, bet dabar jau laikas, kad pilnai suprastumėte išganymo planą ir padėtumėte man jį įgyvendinti. Eikite į visą pasaulį ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones (plg. Mt 28, 19 ir Mk 16, 15). Taigi tai šventė, kai Jėzaus mokiniai, apaštalai, tampa suaugusiais, ir taip gimsta Bažnyčia.
Šiandien Jūs, brangūs sutvirtinamieji, tapsite suaugusiais krikščionimis Dievo ir Bažnyčios akyse. Gausite Šventosios Dvasios patepimą. Kiekvienas sakramentas palieka neišdildomą žymę krikščionio sieloje. Krikšto metu Dievas pažymi žmogų savuoju ženklu, kuris išlieka šiame gyvenime ir amžinybėje. Niekas negali ištrinti Dievo ženklo, nei jo atšaukti. Ir pats Dievas niekada neatšaukia savo darbų. Lygiai taip pat Atgailos sakramento metu, ir kiekvieną kartą priėmus Šventąją Komuniją, ir per Sutvirtinimą, ir kiekvieno sakramento metu mūsų sielose įvyksta pokytis, kuris pasilieka per amžius.
Tačiau to pokyčio mastas priklauso nuo to, kaip glaudžiai mes bendradarbiaujame su Dievu. Vienas britų rašytojas, Evelyn Waugh, buvo labai geras rašytojas, tačiau garsėjo nepakenčiamu charakteriu. Vieną kartą jo paklausė: „Kaip tu gali būti katalikas ir kartu toks nepakenčiamas?“ Jis atsakė: „Tu nepagalvojai, koks dar labiau nepakenčiamas aš būčiau, jei nebūčiau katalikas. Be antgamtinės pagalbos, kažin ar aš apskritai turėčiau žmogiškumo.“
Sakramentai nėra magija. Nėra taip, kad atlikus tam tikrus veiksmus, be žmogaus valios ir pritarimo, be paties žmogaus įsitraukimo ir sutikimo būti Dievo bendradarbiu, stebuklingai staiga taptume geresni. Ne, ne, čia nėra jokios magijos. Dievas teikia mums malonę, tačiau reikia ją priimti ir tam reikalingas mūsų sąmoningas apsisprendimas bendradarbiauti su Dievu.
O koks yra Dievo malonės ir mūsų bendradarbiavimo rezultatas? Rezultatas yra mūsų šventumas. Popiežius Pranciškus laiške, apie kurį pradžioje kalbėjau, rašo: „Leisk, kad krikšto malonė duotų vaisių ir padėtų tau siekti šventumo. Atverk Dievui savo gyvenimą, ieškok Jo visuose įvykiuose. Niekada neprarask drąsos, nes tau buvo suteikta Šventoji Dvasia, kuri viską gali. Šventumas galų gale juk ir yra Šventosios Dvasios vaisius tavo gyvenime.“ (Gaudete et exsultate, 15)
Rugsėjo 22-ą ir 23-ą dienomis popiežius Pranciškus atvyksta pas mus, čia – į Lietuvą. Kviečiu Jus visus dalyvauti Mišiose Kauno Santakoje rugsėjo 23 dieną. Jaunus žmones popiežius Pranciškus kviečia ir į tik jiems skirtą susitikimą – rugsėjo 22 d. Vilniuje, Katedros aikštėje. Renkimės šiems susitikimams, prašydami Šventosios Dvasios dovanų, kad mūsų širdys degtų popiežiaus minėtu troškimu evangelizuoti ir noru pakviesti tuos, kurie dar nėra patyrę Gyvosios Dievo Dvasios. Šie susitikimai su Šventuoju Tėvu bus tikėjimo bendrystės metas, tad melskime, kad atsivertų širdys gyvam meilės santykiui su Dievu, į kurį esame pašaukti kiekvienas, ir kurį liudija popiežius Pranciškus.
Taigi, brangūs broliai ir seserys, melskime dabar, kad nužengtų Šventoji Dvasia ir duotų mums savųjų dovanų. Melskime Mergelės Marijos, kad mus užtartų. Ji buvo su apaštalais aukštutiniame kambaryje per pirmąsias Bažnyčios Sekmines. Šiais Marijos, Lietuvos Globėjos, metais Ji yra mūsų tarpe ir kviečia Šventąją Dvasią nužengti ir uždegti mūsų širdis Dievo meile. Prašykime to kartu su Marija. Amen.
Vilniaus arkivyskupijos inf.
