Ekstremistinio islamo ideologai žvalgosi į Indoneziją, didžiausią islamišką valstybę pasaulyje, ieškodami rekrūtų, aktyviai skleisdami savo propagandą per socialinius tinklus
Romanas Kazakevičius - Vatikanas
Pirmadienio duomenimis, sekmadienio, gegužės 13 dienos teroristinių atakų antrajame pagal dydį Indonezijos Surabajos mieste, Javos saloje, metu žuvo 25 žmonės, tarp kurių 13 buvo išpuolius rengę ar dalyvavę asmenys, tarp jų ir vaikai.
Buvo surengtos dvi atakos, vienos surengti nespėta: pirmiausia, prieš tris krikščioniškas bažnyčias, sekmadienio ryte, antra, po kelių valandų, prie Surabajos policijos būstinės. Galiausiai, vakare, Surabajos apylinkėse įvyko dar vienas sprogimas: bomba sprogo bute, jos matyt nespėjus išnešti ir susprogdinti pagal sumanymą.
Sukrečia tai, kad šie trys epizodai yra susiję su trimis šeimomis. Pirmoje atakoje prieš krikščioniškas bažnyčias – katalikų Nekaltojo Pradėjimo, Surabajos sekmininkų ir Diponegoro protestantų – dalyvavo vienos šeimos nariai, susisprogdinę penkių minučių tarpe. Tėvas detonavo bombą prie vienos bažnyčios, du pilnamečiai ar beveik pilnamečiai sūnūs prie kitos, o motina su dviem, 9 ir 12 metų dukterimis, prie trečios.
Panašiai, policijos būstinę atakavo antros šeimos nariai, atvažiavę dviem nedideliais motociklais. Ši ataka, rodos, be tuzino sužeistųjų, kitų aukų nepaliko. Trečiajame sprogime bute žuvo vyras su žmona ir jų vyriausias sūnus; kiti trys vaikai, nuo penkiolikos iki dešimties metų amžiaus, liko gyvi, nes sprogimo metu buvo kitur.
Indonezijos dienraštis anglų kalba „Jakarta Post“ praneša, kad nesėkmingai bandyta kėsintis į dar dvi Surabajos katalikų bažnyčias – šv. Juozapo ir Šventosios Jėzaus Širdies katedrą, tačiau apie tai daugiau žinių nepateikiama. Mažai žinoma ar rašoma ir apie bažnyčiose žuvusius krikščionis.
Neabejojama, kad visi trys sprogimai susiję ir kad visos trys šeimos dalyvavo ekstremistiniame džihadistiniame judėjime. Išpuolyje prieš bažnyčias dalyvavusi šeima prieš metus buvo deportuota iš Turkijos, kurion pateko iš Sirijos. O į šią vyko trokšdama prisidėti prie „Islamo valstybės“ (ISIS).
Į atakas įtraukti vaikai
„Tai iš tiesų labai skaudu“, cituoja Indonezijos žiniasklaida vietos policijos pareigūną, komentuojantį tai, kad į teroro aktus tėvai įtraukė tiek vyresnius, tiek visai mažus vaikus. Pasak vienų, tai dar kartą patvirtina kokia beprotiška yra ekstremistinė džihadizmo ideologija. Pasak kitų, vaikais pasinaudota tam, kad būtų lengviau prisiartinti prie numatytų taikinių. O vienas buvęs islamistinio terorizmo dalyvis priduria, kad tai galėjo būti suplanuota emocinė paskata neapsisprendžiantiems ekstremistinių pažiūrų vyrams: esą kai vaikai ir moterys eina žūti, jie vis dar „snaudžia“.
Didžiausia islamiška valstybė ir ekstremizmas
Indonezija yra didžiausia pasaulyje islamiška valstybė. Čia gyvena daugiau nei dešimtadalis visų pasaulio musulmonų, beveik 230 milijonų. Krikščionys yra didžiausia religinė mažuma Indonezijoje, siekianti beveik dešimt procentų visos populiacijos. Trečdalis Indonezijos krikščionių yra katalikai, o du trečdaliai priklauso kitoms Bažnyčioms, dažniausiai protestantų.
Indonezijos islamiškoji tradicija yra nuosaiki ir ši šalis gali pateikti daug gražaus ir taikaus religijų sugyvenimo pavyzdžių. Tačiau jos moderniojoje istorijoje po 1947 metų, paskelbus nepriklausomybę nuo Olandijos, taip pat yra žinomas ekstremistinių islamistinių kuopelių gyvavimas. Jų tyrinėtojai konstatuoja jų aktyvėjimą ir stiprėjimą per pastaruosius keturis dešimtmečius, ypač dėl įtakos iš šono arba dėl kitose pasaulio vietose vykstančių konfliktų. Manoma, kad keli šimtai Indonezijos piliečių prisidėjo prie teroristinės al-Qaeda organizacijos operacijų Afganistane ir, vėliau, dar penki – šeši šimtai pasiekė Siriją, čia įgydami tiek kariavimo patirties, tiek žinių, kaip, pavyzdžiui, pagaminti bombą namų sąlygomis. Akivaizdu, kad ir ekstremistinio islamo ideologai žvalgosi į Indoneziją, ieškodami rekrūtų, aktyviai skleisdami savo propagandą per socialinius tinklus.
Jei tiesa, kad per pastaruosius keliolika metų Indonezijoje surengta keliolika didesnių teroristinių ekstremistinių atakų, kita vertus, atsižvelgiant į šalies dydį ir gyventojų skaičių, taip pat akivaizdu, kad ekstremistinė ideologija palietė tik labai nedaug iš jų. Ekstremistiniu polinkius turinčios organizacijos yra uždraudžiamos, o šalies aukščiausi islamo autoritetai pasmerkė ekstremistinę džihado ideologiją, pasak kurios net ir patys musulmonai, jei nepritaria jai, tampa „teisėtais“ taikiniais.
