Švenčiant Motinos dieną verta prisiminti moteris, kurios yra dorybingo gyvenimo pavyzdžiai visiems tikintiesiems ir įkvepia siekti šventumo. Jos priėmė tiek motinystės džiaugsmus, tiek vargus. Tarp jų užtarėjų ras ir dirbančios, ir vienišos, ir daugiavaikės motinos.
Šventoji Mergelė Marija (I a.)
„Mano siela šlovina Viešpatį, mano dvasia džiaugiasi Dievu, savo Gelbėtoju.“ Dievo Motina įkūnija visą motiniškumą. Jos tikėjimas, nuolankumas, tyrumas, meilė ir pasiaukojimas Kristui yra gairės tiek kiekvienai motinai, tiek kiekvienam tikinčiajam. Marija – mūsų visų motina, švelniai siūlanti savo pagalbą ir apsaugą.
Šv. Elzbieta (I a.)
Jono Krikštytojo motina. Evangelistas Lukas sako, kad abu su vyru jie buvo „teisūs Dievo akyse ir nepriekaištingai vykdė visus Viešpaties įsakymus bei nuostatus“. Biblijoje rašoma, kad Jėzaus besilaukiančiai Marijai aplankius Elzbietą šioji „pasidarė kupina Šventosios Dvasios“. Senyvo amžiaus ir nevaisinga moteris susilaukė sūnaus – jos istorija moko vilties. Ši šventoji globoja visas nevaisingas, vyresnio, nei įprasta, amžiaus gimdančias moteris.
Šv. Emilija (IV a.)
Emilija iš Cezarėjos buvo šv. Bazilijaus Vyresniojo žmona. Ji pagimdė devynis arba dešimt vaikų, iš kurių penki yra Bažnyčios šventieji: Bazilijus Didysis, Makrina jaunesnioji, Petras Sebastietis, Grigalius Nysietis ir Naukracijus. Ši moteris yra puikus maldingumo ir šventumo kultūros kūrimo šeimoje pavyzdys. Ji globoja daugiavaikes šeimas ir religinį pašaukimą turinčių vaikų motinas.
Šv. Monika (IV a.)
Bažnyčios daktaro šv. Augustino motina, nepalaužiamo tikėjimo moteris, našlė. Daugelį metų ji meldėsi už savo nekrikščionį, neramų, pasileidusį sūnų, nė vienoje gyvenimo situacijoje jo neapleido, kartu keliavo po pasaulį. Monika – puikus atkaklumo pavyzdys. Jos gyvenimas rodo, kad motinai nieko nėra svarbiau už vaiko išganymą. „Mano sūnau, kas dėl manęs, tai nežinau, kas mane laiko šiame gyvenime... Tik vienas dalykas man įkvėpdavo troškimą dar kiek pagyventi – prieš mirtį pamatyti tave krikščionį kataliką. Dievas man suteikė dar daugiau – jis leido man pamatyti, jog tu paniekinai žemiškus dalykus ir ėmei tarnauti tik Jam vienam.“
Šv. Rita (XIV a.)
Italė Rita Kašietė yra smurtą iš vyrų patiriančių ir sielvartą išgyvenančių moterų užtarėja. Jaunystėje ištekinta už žiauraus ir amoralaus vyro, ji troško tapti augustijonių vienuole. Vyrui žuvus muštynėse, du sūnūs siekė kraujo keršto, tačiau Rita įkalbėjo vaikus šio sumanymo atsisakyti. Galiausiai moteris įstojo į vienuolyną ir pasišventė bedalių globai. Kanonizuota 1900-aisiais. Ji vadinama „patekusių į beviltišką padėtį“ šventąja.
Šv. Brigita Švedė (XIV a.)
Ši moteris jauna ištekėjo už Ulfo Gudmarssono ir susilaukė aštuonių vaikų. Likusi našle Brigita Švedijoje įkūrė vienuoliją. Vėliau atvyko į Romą, nenuilsdama veikė skatindama kunigijos, vienuolynų ir pasauliečių gyvenimo reformą. Ji paliko nemažą rašytinį palikimą – keletą mistinio turinio knygų. Brigita buvo kontempliatyvaus ir aktyvaus gyvenimo dermės pavyzdys. Karitatyvinė, misijinė ir netgi politinė Brigitos veikla prasidėdavo malda ir kontempliacija. Todėl ji turėjo laiko ir Dievui, ir žmonėms. Iš šv. Brigitos galima mokytis pagarbos gyvybei šeimoje ir pastangų dorai išauklėti bei išmokslinti vaikus. Šventąja ji paskelbta 1391-aisiais, o po 700 metų – ir visos Europos globėja. Tai ištikimos žmonos, pavyzdingos motinos ir išmintingos auklėtojos pavyzdys.
Šv. Pranciška Romietė (XIV a.)
Aristokratų šeimoje gimusi Pranciška norėjo tapti vienuole, tačiau tėvai paskatino ją galvoti apie santuoką. Trylikos ištekinta už Lorenzo, ji laimingoje santuokoje išgyveno 40 metų. Abu su vyru rūpinosi vargšais, Pranciška tapo benediktinių oblate. Maro metu jiedu neteko dviejų iš trijų savo vaikų. Legenda byloja, kad sūnus Batista vedė moterį, kuri nemėgo Pranciškos. Nors buvo marčios įžeidinėjama, menkinama, atskirta nuo sūnaus gyvenimo, moteris vis tiek elgėsi su ja maloniai, kol galiausiai šeima buvo suvienyta. Ši istorija liudija, kad kartais tik motinos meilė pakankamai stipri, kad pakeltų pažeminimus ir užgydytų šeimos žaizdas. Ji moko motinas vienyti, o ne skaldyti šeimą.
Šv. Elzbieta Seton (XVIII a.)
Šv. Elzbieta Seton (Elizabeth Ann Seton) buvo atsidavusi žmona ir penkių vaikų motina. Mirus vyrui ji liko visai be pinigų ir savo namuose atidarė mokyklą. Pakrikštyta Episkopalų bažnyčioje moteris perėjo į katalikybę, įkūrė vienuolinę bendruomenę, o galiausiai – privačią mokyklą, kuri laikoma katalikiškos mokymo sistemos Amerikoje pradžia. Kiekvienam jos žingsniui buvo priešinamasi ir sakoma, kad „tokių dalykų daryti negalima“, tačiau ji ištvėrė. 1975 m. Elzbieta Seton tapo pirmąja JAV gimusia šventąja. Ji yra kliūčių ir sunkumų įveikimo pavyzdys, tvirtumo dorybės mokytoja, globojanti vienišas bei dirbančias mamas.
„Kokia buvo pirmutinė mūsų brangaus Išganytojo gyvenimo taisyklė? Vykdyti Tėvo valią. Taigi mūsų kasdienio darbo svarbiausias tikslas – vykdyti Dievo valią“, – šv. Elzbieta Seton.
Šv. Zelija Martin (XIX a.)
Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresėlės iš Lizjė motina. Turėjo devynis vaikus, iš kurių išgyveno tik penkios mergaitės, visos tapo vienuolėmis. Kanonizuota 2015 metais drauge su vyru. Šventoji Zelija (Zélie) yra pamaldumo pavyzdys, globoja nedirbančias, vėžiu sergančias, vaikų netekusias motinas. Jos ir vyro Liudviko gyvenimas liudija, kad santuokinė meilė – kilnus šventumo kelias. „Gerasis Dievulis davė man tėvą ir motiną, kurie labiau verti Dangaus nei žemės“, – rašė Bažnyčios mokytoja, šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresėlė iš Lizjė.
Šv. Džiana (XX a.)
Gianna Beretta Molla (Džiana Bereta Mola) dažnai vadinama „kovos už gyvybę (pro-life) šventąja“. 2004 m. šv. popiežiaus Jono Pauliaus II ji buvo kanonizuota už tai, kad kūdikio gyvybę iškėlė aukščiau už savąją. 1962 m., kai italė laukėsi ketvirtojo vaiko, gydytojai nustatė kiaušidžių auglį, kurį reikėjo operuoti. 39-erių metų moteris gydytojų primygtinai reikalavo jai pašalinti tik tai, kas būtina, kad jos kūdikis galėtų išgyventi, nors reikėtų išoperuoti visą gimdą. Šventoji mirė praėjus savaitei po dukters gimimo. Ji paliko ne tik naujagimę, bet ir vyrą bei dar tris vaikus. Džiana tapo pirmąja ištekėjusia šių laikų šventąja. Ji globoja visas sudėtingą nėštumą išgyvenančias moteris, sergančias mamas.
