Popiežius Pranciškus ketvirtadienio ryto Mišių homilijoje Šv. Mortos namų koplyčioje priminė, kad Jėzus per paskutiniąją Vakarienę su Eucharistija mus moko meilės, o su kojų plovimu – tarnavimo. Be to Jėzus sako, kad tarnas niekuomet nėra viršesnis už jį siunčiantį šeimininką. Kaip mokiniai tą vakarą, taip „ir mes leiskime Viešpačiui pažvelgti į mus“ .
Du gestai, kurie yra dvi institucijos
Jėzus per paskutiniąją Vakarienę atsisveikino su mokiniais, pasakė ilgą ir gražią kalbą, kurią perdavė Jonas ir „atliko du gestus, kurie yra institucijos“. Du gestus, mokiniams ir būsimai Bažnyčiai, „kurie yra tarsi jo doktrinos pamatiniai dėsniai“. Jėzus „davė valgyti savo kūną ir gerti savo kraują“, t.y. įsteigė Eucharistiją, ir nuplovė kojas. Iš šių dviejų gestų kyla du įsakymai, kurie leis Bažnyčiai augti, sakė popiežius.
Eucharistija ir meilės įsakymas
Pirmasis yra meilės įsakymas: ne tik „mylėti artimą kaip save patį“, o žingsnis toliau: „mylėti artimą kaip aš jus mylėjau“.
„Beribė meilė! Be jos Bažnyčia neina pirmyn, Bažnyčia nealsuoja“.
Be meilės – ji neauga, o pavirsta tuščia, išorinė ir vaisių nenešančių gestų institucija. (Reikia) eiti į jo kūną. Jėzus pasakė kaip turime mylėti: mylėti iki galo.
Kojų plovimas ir tarnavimas
Mylėkite taip, kaip aš jus mylėjau; antrasis įsakymas remiasi kojų plovimu: „vieni kitiems tarnaukite“. Mazgokite vieni kitiems kojas taip, kaip aš mazgojau jūsų kojas. Tai du nauji įsakymai ir vienas įspėjimas: „jūs galite tarnauti, tačiau tik mano siunčiami, mano siuntimu. Jūs nesate viršesni už mane“. Jėzus tai patikslino: tarnas niekuomet nebūna viršesnis už savo šeimininką, nei pasiuntinys viršesnis už tą, kuris jį pasiuntė“. Toks yra paprastas ir tikrasis nuolankumas, ne „dirbtinis nuolankumas“.
Pasiuntinys nėra viršesnis už jį siunčiantįjį
Supraskime, Jis viršesnis už mus visus, o mes esame tarnai ir negalima aplenkti Jėzaus, negalima naudotis Jėzumi. Jis Viešpats, ne mes. Tokia Viešpaties valia. Jis duoda valgyti ir gerti ir sako: šitaip vieni kitus mylėkite. Jis nuplauna kojas ir mums sako: vieni kitiems tarnaukite šitaip, tačiau būkite atidūs, tarnas niekuomet nėra viršesnis už tą, kuris jį siunčia, už seimininką. Tai aštrūs žodžiai ir gestai, tai Bažnyčios pamatas. Jei eisime su šiais trim dalykais, niekuomet nesuklysime.
Leiskime Viešpačiui pažvelgti į mus
Baigdamas homiliją popiežius kvietė atsidėti tylos minutei, leisti Viešpačiui pažvelgti į mus:
Leiskime, kad Viešpaties žvilgsnis įeitų į mus. Patirsime daugelį dalykų: patirsime meilę, o gal nepatirsime nieko... būsime kaip sustirę, apims gėdos jausmas. Tačiau visuomet leiskime, kad Viešpats atkreiptų savo žvilgsnį į mus. Tuo pačiu žvilgsniu, kuriuo vakarienės metu pažvelgė į savuosius. Viešpatį, tu žinai, tu žinai viską.
Kaip Petras Tiberiadoje: „Tu žinai viską. Tu žinai, kad tave myliu, tu žinai, kas mano širdyje“. Tai „meilė be galo“, „tarnavimas“ ir mums reikalingas, nors gal kiek sukarintas terminas – „pavaldumas“, nes Jis yra viršiausias, o aš tarnas; niekas negali jo aplenkti. (Vatikano radijas)
