Kristaus skelbimas, evangelizavimo misija, tai ne tik tam tikrų asmenų, bet visų Bažnyčios narių pareiga, sakė popiežius Pranciškus ketvirtadienio rytą Šv. Mortos koplyčioje aukotų Mišių homilijoje komentuodamas šios dienos skaitinį, pasakojantį kaip Šventoji Dvasia paskatino apaštalą Pilypą eiti prie kelio ir pakrikštyti sutiktą svetimšalį.
Popiežius Pranciškus visų pirma priminė istorinį šio įvykio kontekstą. Buvo ką tik nužudytas diakonas Steponas. Prasidėjo krikščionių persekiojimai. Ir kaip tik padvelkęs „persekiojimų vėjas“ buvo ta jėga, kuri pastūmėjo apaštalus nestovėti vietoje, palikti tai kas buvo, išeiti į pasaulį. „Kaip vėjas išnešioja augalų sėklas, taip atsitiko ir šiuo atveju. Apaštalai išėjo nešini Dievo Žodžio sėkla, ėmė sėti Dievo Žodį. Juokaudami galėtume sakyti, kad taip gimė „Propaganda fide“ (kurios dabartinis pavadinimas – Tautų evangelizavimo kongregacija). Persekiojimų vėjas davė pradžią evangelizavimo darbui. Ši Apaštalų darbų ištrauka, kurią šiandien girdėjome, sakė Pranciškus, nepaprastai graži. Tai tikras evangelizacijos traktatas. Taip Viešpats evangelizuoja. Taip Viešpats save skelbia. Viešpats nori, kad mes taip evangelizuotume“.
Popiežius pabrėžė, kad evangelizavimas tai ne prozelitizmas. „Evangelizavimas tai ne gerai apgalvotas planas kaip prisivilioti kuo daugiau sekėjų. Dvasia tau pasakys kur turi eiti ir nešti Dievo Žodį, skelbti Jėzaus vardą. Pirmiausia tu išgirsi: Kelkis ir eik. Kelkis ir eik į tau nurodytą vietą. Neįmanoma evangelizuoti sėdint patogioje kėdėje. Kelkis ir eik. Evangelizavimas tai išėjimas; tai judėjimas. Eik ten, kuri privalai skelbti Žodį“.
Popiežius pridūrė, kad nėra visiems atvejams tinkančios teorijos, nėra vadovėlio, bet reikalingas klusnumas Dievo Dvasiai ir artumas žmonėms. „Neįmanoma teoriškai evangelizuoti. Evangelizavimas tai tiesioginis, asmeninis susitikimas. Jis prasideda konkrečioje situacijoje, o ne pagal kokią nors teoriją. Evangelizavimas tai Jėzaus Kristaus skelbimas, o drąsos ir jėgų jam duoda Šventoji Dvasia. „Eik pirmyn, nesustok tol, kol darbas nebus baigtas“. Mes krikščionys, turime evangelizuoti savo gyvenimu, pavyzdžiu, žodžiu. „Kelkis, eik“; „prisiartink, būk artimas“; „veik konkrečiai“. Tai labai paprastas metodas; tai Jėzaus metodas. Jis taip skelbė. Jis keliavo, ėjo žmonių keliais, visada buvo artimas žmonėms, visada matė konkrečią padėtį. Tik taip įmanoma evangelizuoti ir tik padedamiems Šventosios Dvasios. Jei Šventoji Dvasia mūsų neskatintų, nepadėtų nė tos trys laikysenos. Šventoji Dvasia mus paragina atsikelti, prisiartinti, matyti konkrečią situaciją“.
