Prieš 125 metus buvo įkurta Benediktinų konfederacija, burianti savarankiškai pagal savo regulą besitvarkančias benediktinų abatijas ir vienuolynus. Įkurdamas Benediktinų konfederaciją, popiežius Leonas XIII 1893 m. Romoje taip pat įsteigė visiems benediktinams bendrus studijų ir maldos namus.
Ketvirtadienį priėmęs 125-ąiasias Konfederacijos metines mininčius benediktinus, popiežius jiems sakytą kalbą pradėjo primindamas garsųjį benediktinų motto: „ora et labora et lege“ – melskis, dirbki, skaityk - kuris labai lakoniškai ir kondensuotai išsako visą turtingą benediktiniškąją charizmą, susidedančią iš trijų elementų – maldos, fizinio darbo ir studijų, intelektinės veiklos.
Kai žmogus meldžiasi ir kontempliuoja Dievo slėpinius, jam kur kas lengviau jausti nuolatinį Dievo artumą. Kai kurie dabartiniam Velykų liturginiam metui būdingi dalykai – džiaugsmas, nustebimas, būtinumas taip nuteikti savo širdį, kad galėtume priimti Dievo dovanas – priklauso benediktinų gyvenimo kasdienybei. Benediktas savo reguloje paršo nieko nekelti aukščiau už Kristų, kasdien budėti, kasdien Juos sekti, kasdienį Jį priimti, ateinantį pas mus kituose žmonėse.
Pasak Pranciškaus, galima įžvelgti tam tikrų panašumų tarp tos epochos, kurioje gyveno šv. Benediktas ir mūsų laikų. Jis buvo tarsi šviesi žvaigždė gilios institucijų ir vertybių krizės laikais. Tačiau kaip tik tokiame savo epochos kontekste jis sugebėjo atpažinti kas dvasiniame gyvenime svarbu ir kas nebūtina, gyventi dėl Viešpaties. Taip pat ir jūs, kurie esate mūsų laikai gyvenantys jo dvasiniai sūnūs, nuolat melskite Šventąją Dvasią dvasinio įžvalgumo dovanos, kad visada sugebėtumėt aiškiai atpažinti kas iš Dievo, atskirti nuo tą ką siūlo pasaulis, kuo gundo velnias. Popiežius taip pat pabrėžė, kad dvasinis įžvalgumas tai ne tai pats kaip vien žmogiška išmintis; dvasinė įžvalga įmanoma tik su Šventosios Dvasios pagalba.
Popiežius paminėjo tris benediktinų tarnystes, ypatingai svarbias mūsų laikais. Visų pirma benediktinų vienuolynai tebūnie ramybės ir maldos oazės skubantiems, visokiais rūpesčiais apsikrovusiems žmonėms, savo įprastiniame gyvenime nesugebantiems deramai atsidėti maldai ir skirti laiko Dievui. Benediktinų vienuolynai tapadeda pajusti tylos grožį, atrasi save pačius, atkurti darną su gamta ir ryšį su Dievu, naujai susidėlioti gyvenimo prioritetus. Kitos dvi sritys, kuriose benediktinai turi įgiję nemažai patirties ir gali pasitarnauti visai Bažnyčiai yra liturgijos grožio puoselėjimas ir ekumeninis bei tarpreliginis dialogas.
