„Iš naujo noriu atkreipti dėmesį į Vincentą Lambertą ir mažąjį Alfie Evansą, norėčiau pakartoti ir stipriai pabrėžti, jog vienintelis gyvybės šeimininkas, nuo pradžios iki natūralios baigties, yra Dievas! Mūsų pareiga yra padaryti viską dėl gyvybės apsaugos. Tyloje mąstykime ir melskimės, kad būtų gerbiama visų žmonių gyvybė, ypač šių dviejų mūsų brolių. Melskimės tyloje“, pakvietė kitame kreipimesi popiežius Pranciškus. Abu šiuos ligonius, jų sudėtingas ir skausmingas situacijas, jis jau buvo paminėjęs ir sekmadienio vidudienio susitikime.
Kaip trečiadienį patvirtino Šventojo Sosto spaudos salė, prieš bendrąją audienciją popiežius Pranciškus priėmė Thomas Evansą iš Liverpulio, jauną vyrą iš Anglijos, mažo berniuko Alfie Evans tėvą. Jį lydėjo Carpi diecezijos, šiaurės Italijoje, vyskupas Francesco Cavina.
Sunki liga
Alfie Evans, kuriam gegužės pradžioje sukaks dveji metai, buvo nustatyta smegenų degenaracijos diagnozė, kuri, savo ruožtu, lėmė kitų gyvybinių funkcijų sutrikimą. Liverpulio vaikų ligoninės medikai, konstatavę negrįžtamą sutrikimo pobūdį, pasiūlė atjungti gyvybę palaikančią aparatūrą. Tačiau tam pasipriešino vaiko tėvai, Thomas ir Kate. Vaikas neabejotinai sunkiai serga, tačiau jo būklė yra stabili, jis nekenčia, pasak jų.
Kaip ir numatyta tokiais atvejais, situacija buvo patikėta teisėjo įvertinimui ir vasario 20-ąją dieną Aukščiausio teismo teisėjas Anthony Hayden, pasvėręs visas neigiamas aplinkybes ir teigiamas galimybes, iš esmės pritarė Liverpulio vaikų ligoninės siūlymui. Įvertinęs galimą riziką ir galimą naudą, jis nesutiko su Alfie tėvų siūlytomis alternatyvomis: slaugyti vaiką namų sąlygomis arba perkelti jį į kitą ligoninę, galbūt į kitą kraštą.
Daug klausimų
Būtent tai lėmė žmonių ir įvairių asociacijų, kurios remia Evansų šeimą šioje dramatiškoje situacijoje, protestą: kodėl tėvams neleidžiama išbandyti kitų alternatyvų, jei jie neprašo tam valstybės fondų paramos, nesumažina lėšų tiems, kuriems gydymas galimai labiau padėtų, nei Alfie? Ar ne paradoksas, kad dėl galimos rizikos ir skausmo sukėlimo kūdikio neleidžiama pervežti į kitą ligoninę ar kitą kraštą, žinant, kad ten jis yra dabar, žadama atjungti gyvybę palaikančią aparatūrą, kas neišvengiamai lems jo mirtį?
Popiežius Pranciškus buvo supažindintas su šia situacija ir balandžio 5-ąją paskelbė žinutę Twitter tinkle, melsdamas už Evansų šeimą, o dabar priėmė Thomas Evansą.
Popiežiaus ir mažylio tėvo susitikimas
Apie šį susitikimą daugiau papasakojo vyskupas Cavina. Pasak jo, prašymas sutikti popiežių atėjo antradienio ryte. Pranciškus tuoj pat davė savo sutikimą. Tad, kaip Alfie Evansui skirtoje „Facebook“ paskyroje pasakoja pats jo tėvas, jau antradienio vakare jis išskrido į Atėnus, kad trečiadienio ryte būtų Romoje.
Pasak vyskupo Cavina, jautriame susitikime sunkiai sergančio vaiko tėvas pats išdėstė situaciją, skausmą, sunkumus, viltis, popiežiui labai atidžiai klausant ir padrąsinant.
Dar daugiau, popiežius jam patikėjo uždavinį prisidėti prie Popiežiaus valstybės sekretoriato, Evansų šeimos ir „Kūdikėlio Jėzaus“ vaikų ligoninės Romoje pastangų perkelti Alfie Evans į Romą, į šios ligoninės patalpas.
Galima priminti, kad Vatikanui priklausanti „Kūdikėlio Jėzaus“ ligoninė yra viena iš garsiausių Italijoje, didžiausią reputaciją turinčių vaikų ligoninių. Ji sutinka priimti ir toliau slaugyti, kiek įmanoma Alfie Evansą, tačiau tam visų pirma reikia įveikti didelius juridinius barjerus.
Liga neatima žmogaus orumo
Šventojo Tėvo kreipimesi taip pat paminėtas Vincent Lambertas, prancūzas, kuris atsidūrė komoje po avarijos, įvykusios 2008 metų rugsėjo mėnesį. Po komos jis atgavo tik minimaliai sąmoningą būklę, tačiau jam nereikia technikos pagalbos. Prieš keletą metų su žmonos, tačiau be tėvų ir kitų šeimos narių sutikimo jam buvo nustota teikti maistą, mėnesiui. Tačiau jis nemirė, kaip buvo laukta, tokiu būdu parodydamas, anot šeimos, jog nenori mirti. Neseniai pranešta apie tai, kad netrukus žadama antrą kartą nutraukti šio ligonio maitinimą, po ko jo motina kreipėsi tiek į Prancūzijos prezidentą, tiek į Šventąjį Tėvą, melsdama nežudyti jos vaiko.
Galima priminti, kad šiose situacijose katalikiška bioetika skiria eutanaziją, tyčinį gyvybės nutraukimą, nuo „užsispyrėliško gydymo“, kurio kartais, pasvėrus visas aplinkybes, nebeverta tęsti. Kita vertus, kritikuoja siūlymus nutraukti slaugą ne todėl, kad ji būtų neproporcingai skausminga, o dėl požiūrio, jog sunkių ligonių gyvybė ir gyvenimas neturi vertės, dėl žmogiškos gyvybės vertės susiaurinimo iki veikimo ar, dar blogiau, iki ekonominio naudingumo. (Vatikano radijas)
