„Penkiasdešimt dienų trunkantis Velykų liturginis laikotarpis yra labai tinkamas metas pamąstyti apie mūsų krikščioniškąjį gyvenimą, apie tai kas jis yra“, - kreipėsi popiežius Pranciškus į trečiadienio bendrosios audiencijos dalyvius, pradėdamas katechezę apie krikštą. „Krikščioniškąjį gyvenimą mes gauname iš paties Kristaus. Tiek mes esame krikščionys, kiek leidžiame Kristui gyventi mumyse. Tad jei norime tai gerai suprasti, turime grįžti į pradžią, prie sakramento, kuris mumyse įžiebė krikščioniškąjį gyvenimą. Tas sakramentas – tai krikštas. Kristaus Prisikėlimas, visas jame glūdintis naujumas, mus pasiekia ir perkeičia Krikšto metu. Pakrikštytieji priklauso Kristui; jis yra jų gyvenimo Viešpats. Krikštas yra viso krikščioniškojo gyvenimo pamatas (KKK 1213). Jis yra pirmasis sakramentas, yra tarsi durys, pro kuria Viešpats gali ateiti ir apsigyventi mumyse, o mes - įeiti į Jo slėpinį“.
Krikštas – panardinimas Kristuje
Popiežius priminė, kad žodis „krikštas“ graikų kalba reiškia „panardinimą“. Panardinimas vandeny, nusiplovimas vandeniu daugelyje tikybų reiškia perėjimą iš vienos būsenos į kitą, yra apsivalymo ir naujos pradžios ženklas. „Mes, krikščionys, - sakė popiežius, - turime atsiminti, kad tuo metu kai kūnas panardinamas vandeny, siela panardinama Kristuje, gauna nuodėmių atleidimą ir suspindi dieviška šviesa. Šventosios Dvasios galia, Krikštas mus panardina Viešpaties mirtyje ir prisikėlime; Krikšto vandeny paskandinamas senasis žmogus, užvaldytas nuodėmės, jį atskyrusios nuo Dievo, ir gimsta naujas, Jėzaus naujai sukurtas žmogus. Kristuje visi Adomo vaikai gimsta naujam gyvenimui“.
Ar atsimeni savo krikšto datą?
„Krikštas – tai atgimimas“, sakė popiežius ir pakartojo jau ne kartą šioje aikštėje iš jo lūpų skambėjusį klausimą: ar atsimename mūsų krikšto datą? Jei švenčiame gimimo dieną, kodėl gi nešvęsti, kaip gi neatsiminti krikšto dienos?! Jei neatsimename, pakluskime tėvų, krikšto tėvų, kitų giminaičių. „Tai juk kita gimimo diena. Atgimimo diena. Neužmirškime jos!“, - sakė Pranciškus. Krikšto dėka Kristus gyvena mumyse ir mes gyvename susivieniję su Juo. Mes tampame Kristaus Kūno nariais ir bendradarbiaujame su Juo Bažnyčioje, kiekvienas savaip prisidėdami prie pasaulio atnaujinimo. Vieną kartą gautas krikštas nušviečia visą mūsų gyvenimą, veda mus iki pat Dangaus Jeruzalės. Gyvenimas po krikšto skiriasi nuo gyvenimo prieš krikštą.
Kodėl krikštijami kūdikiai?
Sakramentus priima tikintys žmonės. Kai krikštą priima suaugęs žmogus, prieš tai jis ruošiasi, eina tikėjimo brandinimo keliu, kuris vadinasi katechumenatas. Tačiau nuo seniausių laikų dėl tėvų tikėjimo krikštijami ir vaikai. „Ar galima krikštyti kūdikį, kuris nieko nesupranta?“ Pasak popiežiaus, tokia abejonė išduoda nepasitikėjimą Šventąja Dvasia. Kai krikštijame kūdikį, Šventoji Dvasia įeina į tą kūdikį ir vėliau tame vaike išsiskleis krikščioniškosios dorybės. Šią galimybę reikia suteikti visiems vaikams. Kiekvienas vaikas savyje teturi Šventąją Dvasią, kurį jį ves per gyvenimą.
Krikštas mus „sukristina“
Nė vienas žmogus negali pats nusipelnyti krikšto, nesvarbu ar jis suaugęs, ar kūdikis. Krikštas panašus į gyvybės pradą savyje turintį grūdą, kuris tikėjimo dirvoje išleidžia daigus ir duoda vaisų. „Krikšto pažadai, kuriuos kasmet Velykų naktį iškilmingai atnaujiname, turi būti atnaujinami kiekvieną dieną, kad krikštas mus „sukristintų“. Nebijokime šio žodžio, - sakė popiežius, - krikštas mus „sukristina“, padaro panašiais į Kristų, perkeičia pagal Kristų, padaro mus kaip Kristus.“
Atvyko grupė iš Vilniaus Kalvarijų Šventojo Kryžiaus atradimo parapijos; mišri grupė – lenkai ir lietuviai, daugiau vyresnio amžiaus žmonės. Jie turėjo galimybę išgyventi Visuotinės Bažnyčios dvasią, pamatyti šalia ir kitų tautybių žmones, kaip visi džiaugiasi popiežiaus palaiminimu. Tikėjimas teikia daug džiaugsmo. Tą džiaugsmą šiandien jie ir išgyveno šv. Petro aikštėje.
- Matėte popiežių Romoje. Po kelių mėnesių popiežius bus Lietuvoje. Kaip žmonės sutiko žinią, kad popiežius atvažiuoja, kaip jūs ruošiatės?
Parapijose jau meldžiamasi už popiežiaus vizitą. Tam sukurta speciali malda. Ypač jaunimas jau domisi kur vyks susitikimas su popiežiumi. Žmonės jau planuoja savo vasarą, rudenį, labai konkrečiai dėliojasi įvykius, kad galėtų dalyvauti tokie šventėje.
Šiaip, pažįstant popiežių Pranciškų, sunku tikėtis, kad jis atvažiuos tik pasveikinti Lietuvos tikinčiuosius. Aš nežinau ką jis turi minty, bet ko gero teks išgirsti ir įpareigojančių žodžių, įvertinti savo pačių tikėjimą, sąmoningumą. Juo labiau, kad ir šiandien girdėjome, kad popiežius klausė tikinčiųjų: „kiek jūsų atsimenate savo krikšto datą?“ Aišku, dauguma žino savo gimimo dieną, bet krikšto data yra pamiršta. O tai juk vienas esmingiausių įvykių mūsų, kaip krikščionių, gyvenime. Mūsų piligriminė grupė jau kalba, kad grįžę jie tikrai įvykdys tuos namų darbus, bandys aplankyti savo krikšto vietas ir išsiaiškinti gimimo Dangui datą.
