Rekolekcijos – tai laikotarpis, kai atsitraukiama iš įprastinės veiklos, susitelkiama tik dvasiniam gyvenimui. Toks gilinimasis į save ir savo santykį su Dievu, laiko skyrimas vien dvasiniams dalykams turi senas tradicijas. Jėzus pasitraukė į dykumą praleisti laiką maldoje bei pasninkauti. Pirmieji vienuoliai, eremitai taip pat dažnai pasitraukdavo į atokias vietoves: maldos, tylos, susikaupimo laikui su Dievu. Tokiais pavyzdžiais ir galima užčiuopti krikščioniškųjų rekolekcijų pagrindą.
Rekolekcijos būna skirtingos trukmės ir pobūdžio. Kai kurios tęsiasi tik dieną, o kitos net mėnesį (jėzuitų dvasingumu paremtos 30 dienų rekolekcijos). Populiariausios esti savaitgalio ar vienos savaitės trukmės rekolekcijos. Individualios rekolekcijos skirtos žmonėms, kurie Dievui pašvęstą laiką nori praleisti vienumoje: melsdamiesi, medituodami, skaitydami, mąstydami. Dažniausiai rekolekcijoms vadovauja patyręs dvasios vadovas, kuris padeda rekolektantui, parinkdamas apmąstymų medžiagą, padėdamas apmąstyti patirtį ir išgyvenimus. Per maldą, kontempliaciją, Biblijos skaitymą ir atsivėrimą Šventajai Dvasiai rekolekcijų dalyviai paveda save, savo artimuosius, draugus didžiam Dievo išgelbėjimo planui Jėzuje Kristuje.
Rekolekcijų poreikis tarp pasauliečių išpopuliarėjo per pastaruosius 30 metų. Šiuolaikinis žmogus nuolat įtrauktas į gyvenimo verpetą, o įvairūs kasdieniai rūpesčiai bei problemų audros nustekena ir nutolina jį nuo Dievo, nuo Žodžio įsiklausymo, dvasinės ramybės.
Dievas yra šalia. Žmonės mano, kad Dievas toli ir kad negalima Jo suprasti. Iš tiesų, Dievas visada šalia su mumis, nors mes to ir nejuntame. Norint tai suvokti, reikia laiko, reikia ilgesnio buvimo kartu. Atsitraukimas iš man būdingos aplinkos ir mąstymas, malda, gėrėjimasis nuostabia Dievo kūrinija, buvimas tyloje, kontempliacija – tai kelias Jo artumos išgyvenimo link.
Asmeninės rekolekcijos
Rekolekcijų su asmeniniu palydėjimu metu dėmesys sutelkiamas į asmens Dievo patirtį esamoje tikėjimo kelionės atkarpoje. Šių rekolekcijų metu reguliariai susitinkama su dvasiniu palydėtoju peržvelgti, kas vyksta, kai asmuo bando atsiverti Dievui ir tapti jautresnis Šv. Dvasios veikimui savo gyvenime. Rekolektantas kviečiamas pastebėti, kaip patiria Dievą savo maldoje, kokios mintys, jausmai ateina ir pan. Palydėtojas klausosi ir duoda pasiūlymus maldai ateinančiai dienai. Nors tokių rekolekcijų metu visa diena gali būti suprantama kaip malda, dieną dažniausiai siūloma suskirstyti į tam tikrus maldos laikotarpius, dažniausiai keturis ar penkis. Palydėtojas neturi išankstinių tikslų ir lūkesčių rekolektanto maldai. Pasisekimas ar nesėkmė maldoje nėra rekolekcijų žodyno dalis, svarbiausia yra atvirumas Dievui. Dievas rašo gražias melodijas ir ant kreivų linijų! Tyla šių rekolekcijų metu nepaprastai svarbi. Dauguma rekolektantų, nors ir nerimauja dėl jos rekolekcijų pradžioje, vėliau labai džiaugiasi ir atranda, kaip rekolekcijų namų tyla padeda kurti ramią ir maldingą nuotaiką, dienos ritmą, kviečia ir padeda užmegzti ryšį su Dievu.
Birutės Šneideraitienės nuotr.
