Dar kelias dienas iki 2005 metų antrojo sekmadienio po šv. Velykų, Gailestingumo sekmadienio, į šv. Petro aikštę nenutrūkstamai traukė dešimtys tūkstančių žmonių, kurie kalbėjo Rožinį ir kitas maldas. Jie atėjo sustiprinti ir palydėti Romos vyskupo, 264 Romos katalikų Bažnyčios popiežiaus Jono Pauliaus II. Jau buvo žinoma, kad jis labai silpnas. Pagal savo aiškiai išreikštą valią, mirtį jis panoro sutikti ne ligoninėje, o ten, kur gyveno ir darbavosi per daugiau nei 26 savo pontifikato metus, apartamentuose, kurių langai atsiveria į šv. Petro aikštę, netoli savo pirmtako apaštalo Petro kapo.
Šalia jo lovos budėjo keli artimi žmonės, gydytojas ir slaugai, seselės vienuolės. Kaip pasakojo Jono Pauliaus II ilgametis asmeninis sekretorius, šiandien Krokuvos arkivyskupas emeritas Stanislaw Dziwisz, paskutinę savo gyvenimo dieną, balandžio 2-ąją, Gailestingumo sekmadienio išvakarėse, popiežius dar galėjo dalyvauti maldoje, kuri kalbama jo kambaryje, nors kartas nuo karto panirdavo į nesąmoningą būseną. Iš aikštės buvo girdimas tūkstančių jaunuolių skanduojamas popiežiaus vardas. Ne kartą popiežius savo žvilgsniu apkabino buvusius kambaryje, taip pat kenčiančio Kristaus paveikslą, kabėjusį priešais. Prie mirštančiojo buvo padėta tėvų nuotrauka ir Čenstakavo Dievo Motinos atvaizdas. Kažkuriuo popietės metu ištarė – „leiskite man eiti į Tėvo namus“.
Aštuntą valandą vakaro paaukojus Gailestingumo sekmadienio - kurį pats Jonas Paulius II įterpė į visuotinės Bažnyčios liturgiją - šv. Mišias, popiežiui buvo dar kartą suteiktas Ligonių Patepimas, o kaip „viatikas“ – kelionės maistas „perėjimui“ į amžinąjį gyvenimą, lašelis konsekruoto vyno, Kristaus Kraujo.
Į popiežiaus rankas buvo įsprausta palaiminta žvakė. Aplink susirinkusieji matė, kaip Šventąjį Tėvą palieka paskutinės jėgos. Paskutinį kartą jis įkvėpė ir iškvėpė 21 val. 37 minutės. Jį išlydėję pradėjo giedoti giesmę „Te Deum“, dėkodami už šio didžio ganytojo gyvenimą ir darbus.
Už kelių minučių prie Šv. Petro bazilikos fasado aikštėje buvusiai didelei tikinčiųjų miniai pasirodė Vatikano Valstybės sekretorius kardinolas Angelo Sodano ir pradėjo kalbėti psalmę „De Profundis“. Tikintieji iš karto suprato, kad Šventasis Tėvas mirė.
Kardinolas Sodano vadovavo Šv. Petro aikštėje sekmadienio rytą aukotoms Mišioms už Joną Paulių II, priminęs, jog mirtis yra ne kas kita, o tik perėjimas į Dangaus Karalystę. Ten mūsų amžinasis likimas, ten visų mūsų laukia Tėvas. Krikščioniškas skausmas ir liūdesys dėl mirties tuoj pat virsta gilia ramybe, nes mes tikime Tą, kuris yra pasakęs: „Aš esu Prisikėlimas ir Gyvenimas. Kas tiki mane, neragaus mirties per amžius“.
Kardinolas savo homilijoje taip pat kalbėjo apie vieną iš pagrindinių Jono Pauliaus II mokymo bruožų: jo skelbtą visa apimantį Dievo Gailestingumą. Kardinolas Sodano priminė ir vieną pirmųjų, 1980 metais paskelbtą Jono Pauliaus II encikliką „Apstus Gailestingumo“, ir šio popiežiaus įvestą, Atvelykio sekmadienį švenčiamą Dievo Gailestingumo šventę.
Būtent Dievo Gailestingumo šventės išvakarėse Viešpaties Angelas atėjo į Vatikano Apaštalinius rūmus ir tarė gerajam ir ištikimajam tarnui: „Eikš į savo Viešpaties džiaugsmą“. Iš dangaus jis ir mums tepadeda žengti per vilties slenkstį. Jo mokymas telieka giliai įspaustas mūsų širdyse. Jonas Paulius II visiems kartoja: „Dievas nesiuntė savo Sūnaus į pasaulį, kad jis pasaulį pasmerktų, bet kad pasaulis būtų per jį išgebėtas“. Dabar mūsų pareiga nuimti Popiežiaus pasėtos šios žinios derlių.
Šiandien, sakė kardinolas Sodano, „kreipiamės į mūsų Šventąjį Tėvą: Dangaus angelai tave tenuveda į dangų. Džiūgaujantys chorai tave tepasitinka ir tenuveda į Šventąjį Miestą, Amžinąją Jeruzalę“.
2014 metų balandžio 27 dieną, taip pat švenčiant Gailestingumo sekmadienį, popiežius Pranciškus savo pirmtaką Joną Paulių II, kurio beatifikacijos byla buvo užbaigta 2011 metais, paskelbė šventuoju. (Vatikano radijas)
