Popiežius Pranciškus vadovavo tradicinei Velykų pirmadienio vidudienio maldai, pasakė kalbą ir su maldininkais Šv. Petro aikštėje sukalbėjo velykinę antifoną „Regina Caeli“, Velykų liturginiu laikotarpiu pakeičiančią „Viešpaties angelo“ maldą.
Pirmadienis po Velykų pagal seną tradiciją vadinamas „Angelo pirmadieniu“. Evangelijos pasakoja, kad moterys, nuėjusios prie Jėzaus kapo, rado jį atidarytą, o iš vidaus pasklidęs balsas joms pasakė, kad Jėzaus čia nėra, nes prisikėlė.
Tai buvo pirmas kartas, kai buvo ištarti žodžiai, „Jis prisikėlė!“. Pasak evangelistų, pirmieji paskelbę apie Jėzaus prisikėlimą buvo angelai, t.y. Dievo pasiuntiniai. Po šio pirmojo skelbimo Jėzaus mokinių bendruomenė pradėjo kitiems kartoti: „Viešpats tikrai prisikėlė ir pasirodė Simonui“ (Lk 24,34). „Viešpats tikrai prisikėlė!“ – kartojo popiežius Pranciškus ir ragino susirinkusius vidudienio maldai su juo kartoti „Viešpats tikrai prisikėlė!“.
Kalbėdamas apie paprotį tęsti Velykų šventimą pirmadienį šeimose ir su draugais, popiežius sakė, kad tai yra todėl, kad brolystė yra vienas iš Kristaus Velykų vaisių. Kristus per savo mirtį ir prisikėlimą įveikė žmones nuo Dievo, žmogų nuo savęs ir nuo savo brolių atskiriančią nuodėmę. O mes juk žinome, kad nuodėmė visuomet atskiria, sėja nedraugystę. Jėzus nugriovė žmones atskiriančią užtvarą ir atkūrė taiką, pradėjo megzti naujos brolystės tinklą.
Svarbu dabartiniais laikais vėl atrasti pirmykštės Bažnyčios brolystės patirtį, tęsė popiežius. Reikia vėl atrasti, kaip paskirti vietos Jėzui, kuris niekuomet neišskiria, o suvienija. Be brolystės ir dalijimosi negali būti tikros bendrystės ir įsipareigojimo vardan bendrojo gėrio ir socialinio teisingumo. Be broliško dalijimosi neįmanoma sukurti bažnytinės ar civilinės bendruomenės. Būna tik savų interesų siekiančių individų visuma. O brolystė yra Jėzaus suteikta malonė.
Kristaus Velykos leido, kad pasaulyje apsireikštų taip pat dialogo ir ryšių naujovė, kuri krikščionims tapo atsakomybe. Nes Jėzus juk pasakė: „Iš to visi pažins, kad esate mano mokiniai, jei mylėsite vieni kitus“ (Jn 13,35).
Štai kodėl negalime užsidaryti savo privačiame, savo grupės gyvenime, o esame pašaukti bendradarbiauti dėl bendrojo gėrio, rūpintis brolių gerove, ypač pačių silpniausių ir marginalizuotų. Tik brolystė gali laiduoti pastovią taiką, įveikti skurdą, atleisti įtampą, užgesinti karus, su šaknimis išrauti korupciją ir nusikalstamumą. Angelas, pranešęs, kad „Jis prisikėlė!“, tepadeda išgyventi brolystę, dialogo ir ryšių naujovę ir rūpintis bendruoju gėriu.
Prieš velykinę antifoną „Regina Caeli“ popiežius prašė Dangaus Karalienės savo malda užtarti, kad per Velykas patiriama brolystė ir bendrystė galėtų tapti žmonių gyvenimo stiliumi ir santykių dvasia. (Vatikano radijas)
