Bendrosios trečiadienio audiencijos katechezėje popiežius Pranciškus kalbėjo apie Velykų Tridienį, kuris susideda iš Ketvirtadienio, Penktadienio ir Šeštadienio. Prie jų natūraliai prisideda Prisikėlimo sekmadienis.
Velykos, anot Šventojo Tėvo, yra didžiausia krikščioniška šventė, nes yra mūsų išganymo šventė, Dievo meilės mums šventė. Šios trys dienos yra šventiškas atsiminimas ar minėjimas vieno didelio slėpinio – Viešpaties Jėzaus mirties ir prisikėlimo. Velykų šventimas pratęsiamas Atvelykiu, tačiau tai ne tiek liturginė, kiek šeimos ir visuomenės šventė.
Velykų Tridienis išreiškia tiek krikščionių tikėjimo pamatus, tiek jų pašaukimą pasaulyje, asmeniškai ir bendruomeniškai. Šios trys dienos įterpia krikščionis į didžiuosius Išganymo darbus, kuriuos atliko Kristus, į jų ateities horizontą, sustiprindamos jų liudijimą.
Velykų rytą, dar kartą peržvelgiant tai, kas buvo išgyventa per Tridienį, bus giedama, jog „Kristus prisikėlė“. Tai yra didysis pareiškimas. Daugybėje kraštų, ypač rytų Europoje, Velykų dienomis žmonės sveikina vienas kitą ne įprastais „laba diena“ ar „labas vakaras“, tačiau „Kristus prisikėlė“. Šie žodžiai, šis tvirtinimas iš tiesų yra Tridienio viršūnė. Juose telpa viltis ir džiaugsmas, o taip pat atsakomybė ir misija. Kiaušiniai ir pyragai yra gražios šeimyninės šventės dalis, tačiau Velykos tuo nesibaigia. Tridienio metu Bažnyčia yra evangelizuojama, jai primenamas jos vilties ir tikėjimo centras. Šis evangelizavimas tampa kvietimu evangelizuoti pačiai.
Apaštalas Paulius Velykų įvykį apibūdina, kaip Kristaus, Dievo Avinėlio, paaukojimą dėl mūsų, kuris lėmė naujų dalykų atsiradimą, gimimą iš naujo. Todėl įprasta krikštyti per Velykas, kaip, priminė popiežius, šeštadienio nakties Mišiose šv. Petro bazilikoje darys ir jis pats: pakrikštys aštuonis suaugusius žmones, kurie pradės naują – krikščionišką gyvenimą.
Apaštalas Paulius taipogi paaiškina, kad per Kristaus mirtį ir prisikėlimą buvome nuteisinti, tapome teisiais. Tai mums buvo duota nemokamai. Tad apaštalas ragina dėkoti už tokią didelę Dievo meilę ir tuo pat metu pabrėžia, kad mirtis, su Kristumi, seniems dalykams ir gimimas, taip pat su Kristumi, naujiems dalykams, įgalioja gyventi remiantis logika, kuri skiriasi nuo pasaulio logikos.
Deja, daug krikščionių, kurie sako „Kristus prisikėlė“ ar „aš esu nuteisintas“, bet yra visai sugedę. Tai netikri krikščionys. Tokį sugedimą nereikia painioti su nuodėmingumu: visi esame nusidėjėliai, visi nusidedame. Tačiau jei tikras krikščionis iš tiesų atgailauja ir prašo atleidimo, tai netikras tik apsimeta, imituoja išoriškai, kai jo sieloje vyrauja mirtis, puvėsis. Tai, pavyzdžiui, galioja mirtį skleidžiantiems mafijozams, kurie save vadina krikščionimis.
Iš tiesų krikščionis skleidžia ne mirtį, o meilę, kurią gavo iš Kristaus, artimui, ypač tam, kuris silpnas, mažas. Krikščionis dalijasi pažeminimu, nuogumu, kančia.
Brangūs broliai ir seserys, nusiteikime, - ragino popiežius Pranciškus katechezės klausytojus, - gerai išgyventi tuoj prasidėsiantį Tridienį, kad būtume vis labiau įskiepyti į slėpinį Kristaus, mirusio ir prisikėlusio dėl mūsų. Šiame dvasiniame kelyje mus telydi Švenčiausioji Mergelė, kuri sekė paskui Jėzų kentėjimo metu, buvo po kryžiumi, vienijosi kančioje ir, vėliau, į savo Motinos širdį priėmė milžinišką prisikėlimo džiaugsmą.
Katechezės metu popiežius priminė savo gimtinėje ir kai kur kitur esantį paprotį Velykų rytą vaikams nuplauti akis. Šis gestas simbolizuoja, kaip minėta, naujų, Jėzaus duotų dalykų matymą ir paties Prisikėlusio Jėzaus matymą. Popiežius paragino tokį gestą padaryti ir savo klausytojus. (Vatikano radijas)
