Iš šventojo vyskupo Augustino pamokslų apie Senąjį Testamentą
(sermo 23, 2–3: CCL 41, 322)
Nemirtingasis priėmė mirtingumą, kad numirtų už mus
Vargu ar kas sutiktų mirti už teisųjį; nebent kas ryžtųsi numirti už geradarį. Galbūt atsirastų toks, kuris numirtų už geradarį (Rom 5, 7). Tačiau kas panorėtų numirti už neteisųjį, už bedievį, už nusikaltėlį, jei ne vienintelis Kristus, kuris yra toks teisus, kad nuteisina neteisiuosius? Tai štai, broliai, mes nebuvome padarę jokio gero darbo, visi mūsų darbai buvo blogi. Nors žmonės elgėsi blogai, gailestingasis Viešpats nuo jų nenusigręžė.
Dievas pasiuntė savo Sūnų mus atpirkti ne auksu, ne sidabru, bet jo pralieto kraujo kaina. Nesuteptas avinėlis buvo vedamas pjauti už suteptas avis (o, kad jos būtų buvusios tik suteptos, o ne visiškai suterštos!). Štai kokia malonė mums buvo suteikta. Tegul mūsų gyvenimas bus vertas gautosios malonės, idant jai nepadarytume žalos. Pas mus atėjo didis gydytojas, jis panaikino visas mūsų nuodėmes. Jei sugalvotume vėl susirgti, pakenktume ne tik sau, – drauge parodytume nedėkingumą gydytojui.
Taigi, ženkime keliais, kuriuos jis mums nurodė, ypač nuolankumo keliu, kuriuo jis pats mums tapo. Juk nuolankumo kelią jis atskleidė savo mokymu ir juo ėjo už mus kentėdamas. Jis nebūtų kentėjęs, jeigu nebūtų nusižeminęs.
Kas būtų galėjęs nužudyti Dievą, jeigu jis pats nebūtų nusižeminęs? Kristus yra Dievo Sūnus, ir Dievo Sūnus yra Dievas. Jis – Dievo Žodis, apie kurį Jonas sako:pradžioje buvo Žodis. Tas Žodis buvo pas Dievą, ir Žodis buvo Dievas. Jis pradžioje buvo pas Dievą. Visa per jį atsirado, ir be jo neatsirado nieko, kas tik yra atsiradę (Jn 1, 1–3). Kas galėtų užmušti tą, per kurį viskas yra padaryta ir be kurio nieko negali būti? Kas jį būtų galėjęs užmušti, jeigu jis pats nebūtų nusižeminęs?
Tačiau kokiu būdu jis nusižemino? Jonas dar sako: Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų (Jn 1, 14). Dievo Žodis negali būti užmuštas, todėl, kad galėtų už mus numirti, – Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų. Nemirtingasis priėmė mirtingumą, kad už mus numirtų ir savo mirtimi nugalėtų mūsų mirtį.
Štai ką padarė Viešpats, štai ką jis mums suteikė. Tas, kuris yra didis, buvo pažemintas; pažemintas buvo nužudytas; nužudytas buvo prikeltas ir išaukštintas, kad mūsų, mirusiųjų, nepaliktų pragare, bet išaukštintų savyje per prisikėlimą tų mirusiųjų, kuriuos jis jau išaukštino per teisiųjų tikėjimo išpažinimą.
