Kulto ir sakramentų tvarkos kongregacija paskelbė trumpą notą, kuria patikslina kai kurias detales, liečiančias neseniai įvesto Marijos – Bažnyčios Motinos minėjimo šventimo tvarką.
Jau kovo mėnesio pradžioje buvo paskelbtas dekretas, kuriuo į Bažnyčios liturginį kalendorių įvedamas Marijos – Bažnyčios Motinos minėjimas. Jis kasmet bus švenčiamas pirmadienį po Sekminių iškilmės. Šiemet tai bus gegužės 21 d. Dekretu buvo nurodyta šį minėjimą įrašyti į visus kalendorius ir liturgines knygas, į Mišiolą ir brevijorių. Prie dekreto buvo pridėti ir atitinkami Mišių dalių ir Valandų liturgijos tekstai, kurie Vyskupų konferencijų išversti ir aprobuoti turės būti paskelbti, gavę kongregacijos patvirtinimą. Buvo taip pat nurodyta, kad ten kur Marijos – Bažnyčios Motinos minėjimas jau švenčiamas, anksčiau gavus specialų leidimą, jei jis švenčiamas kitą dieną arba aukštesniu liturginiu laipsniu, tokiu pat būdu jį bus galima švęsti ir ateityje.
Kongregacija primena, kad ten, kur yra paprotys iškilmingiau švęsti Sekminės – ne tik sekmadienį, bet taip pat pirmadienį ir antradienį, galiojo norma, leidžianti tomis dienomis aukoti Sekminių Mišias arba votyvines Mišias Šventajai Dvasiai. Dabar paskelbta Kongregacijos nota patikslina, kad ši norma neatšaukiama, tačiau patariama ir ten aukoti Marijos – Bažnyčios Motinos minėjimo Mišias.
Jei vietinėse Bažnyčiose pirmadienį po Sekminių buvo švenčiamas palaimintojo ar šventojo minėjimas, tokiais atvejais privaloma vietoj jo aukoti Marijos – Bažnyčios Motinos minėjimo Mišias.
Prieš mėnesį įvesdama Marijos – Bažnyčios Motinos minėjimą, Kulto ir sakramentų tvarkos kongregacija rašė, kad Bažnyčia mūsų laikais džiugiai pagerbdama Dievo Motiną, apmąstydama Kristaus slėpinį ir savo pačios prigimtį, negalėjo užmiršti, kad ta Moteris, Mergelė Marija, būdama Kristaus Motina kartu yra ir Bažnyčios Motina. Prie kryžiaus stovėjusiai Motinai Sūnus paliko savo meilės testamentą ir tą akimirką ji tapo motina visiems, mylimojo mokinio atstovaujamiems žmonėms. Rūpestingą globą Marija pradėjo jau Paskutinės vakarienė menėje, kartu su apaštalais melsdamasi ir laukdama Šventosios Dvasios atsiuntimo. Tai suvokdami amžių tėkmėje krikščionys Marijos šaukėsi, ją vadindami tikinčiųjų, mokinių, iš Kristaus naujai gimusiųjų Motina, o kartais ir „Bažnyčios Motina“. Galiausiai oficiali ir iškilmingai šį titulą Marijai suteikė palaimintasis popiežius Paulius VI 1964 m. lapkričio 21 d. užbaigdamas Vatikano II Susirinkimo trečiąją sesiją. Netrukus po to į Romos Mišiolą buvo įrašytos votyvines Mišios Švenčiausiosios Mergelės Marijos – Bažnyčios Motinos garbei, tokia invokacija buvo įterpta į Loreto litaniją. Kai kurioms to prašiusioms šalims, vyskupijoms ar vienuolijoms buvo suteiktas leidimas Bažnyčios Motinos minėjimą įtraukyti į savo vietinius liturginius kalendorius.
Galiausiai šiemet, popiežius Pranciškus, norėdamas, kad ši pamaldumo forma dar labiau brandintų motinišką Bažnyčios sampratą, o taip pat nuoširdų pamaldumą Marijai, nurodė, kad Švenčiausiosios Mergelės Marijos – Bažnyčios Motinos minėjimas būdų įrašytas į visos Romos Bažnyčios kalendorių ir kasmet švenčiamas pirmadienį po Sekminių.
