Bažnyčios liturgijoje Verbų Sekmadienis yra taip pat ir mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Kančios Sekmadienis. Tuo primenama, kad kančia ir šlovė yra nuolatinis ir pastovus kiekvieno žmogaus gyvenimo palydovas, kurio kelrodė žvaigždė yra Dievo mokymas, Jo žodžių klausymas bei vykdymas. Su Verbų Sekmadieniu pradedame Didžiąją Savaitę, per kurią dar kartą geriau įsižiūrime ir pažįstame kenčiantį, mirštantį ir mirtį nugalintį Jėzų. Tai metas dar kartą kiekvienam asmeniškai ir visam tikinčiam pasauliui iš naujo apmąstyti, kokia yra mūsų Atpirkimo ir Išganymo prasmė.
Kai mirė buvęs JAV viceprezident
as Hubert Humphrey (1911–1978), į jo laidotuves susirinko visas anuometinis pasaulio politinis elitas. Tik vienas žmogus visoje laidotuvių ceremonijoje jautėsi nejaukiai ir visų ignoruojamas – tai prezidentas Ričardas Niksonas (1913–1994), kuris po Watergate skandalo buvo priverstas atsistatydinti. Tai buvo pirmas jo apsilankymas Vašingtone po atsistatydinimo. Kas sulaužė ingoravimo ir neigimo „ledą“? Tai buvo tuometinis JAV prezidentas Jimmy Carter. Užėjęs į vieną iš Baltųjų rūmų menių ir išvydęs vienišą Niksoną, jis pirmas priėjo prie jo su šypsena veide, pasveikino ir ištiesęs ranką tarė: „Sveikas sugrįžęs į namus, ponas prezidente! Sveikas sugrįžęs!“ Tada visa tai iš šalies stebėję žurnalistai rašė, kad tai buvo atskaitos taškas, kuris prezidentą Niksoną išvedė iš ignoravimo dykumos į normalius žmonių tarpusavio santykius, sugrąžino visuomenei jį kaip žmogų ir prezidentą.
Verbų sekmadienis taip pat yra kiekvieno tikinčio žmogaus gyvenimo ir tikėjimo atskaitos taškas, kuriame atsisveikiname su savo senuoju „aš“ ir einame kartu su Jėzumi Jo išaukštinimo ir kančios keliu.
Kun. Egidijus ARNAŠIUS
