Bendruomeninė – asmeninė plotmė
Gavėnia skirta ne vien mūsų akiai ar ausiai, tačiau mūsų gyvenimui. Svarbu atkreipti dėmesį į mūsų vidų, į mūsų gyvenimą, mūsų santykius. Todėl bendruomeninė – asmeninė plotmė, sakyčiau, neišvengiama.
Gavėnios metu tikintieji raginami pasninkauti ypač Pelenų dieną ir kiekvieną gavėnios penktadienį, taip pat susilaikyti nuo pasilinksminimų ir platesniu požiūriu nuo viso, kas žeidžia ar iškreipia žmogaus santykį su Dievu ir su artimu. Gavėnios atgailos tikslas – atitaisyti savyje tai, kas traukia į nuodėmę, ir skatinti tai, kas veda į gėrį. Todėl gavėnia – tai puikus metas susimąstyti apie savo santykį su Dievu. Kur aš esu Dievo atžvilgiu, kur Dievas man yra? Ar iš tiesų gyvenu Kristaus pasiūlytos Gerosios Naujienos dvasia ir patarimais? Tad tuos, iš pažiūros suvaržymus, priimkime ne kaip prievolę, tačiau kaip progą stabtelėti, susimąstyti, reikalui esant, kai ką pakoreguoti ir grįžti prie esmės.
Susitaikinimo pamaldos – Išpažintis
Gavėnia – atgailos metas, kuris dažnai asocijuojasi su išpažintimi. Išties gavėnia – tai puiki proga atlikti išpažintį. Gavėnios metu Bažnyčia ragina tikinčiuosius pasiruošti Sutaikinimo sakramentui, dalyvauti sutaikinimo pamaldose ir atlikti išpažintį. Išdrįsti, kad ir ką būtume padarę. Nebijoti kunigo. Jo nenustebins jūsų padaryti dalykai. Kalbate tiesiai Dievui, nes kunigas sakramentų metu veikia inpersona Christi. Kunigas duoda išrišimą, Dievo gailestingumą.
Kaip eiti išpažinties, jei dėl nieko nesigailiu? Bet susimąstykime. Didysis Dievo įsakymas: Mylėk Dievą, mylėk artimą, kaip save patį. Trys konstitutyvūs santykiai – su Dievu, su artimu, su savimi. Nuoširdžiai paklausk savęs – ar čia viskas gerai? Negi nieko nenutiko? Gal susimąstyk apie savo širdies kietumą? Gailėkis, kad negali gailėtis, kad nesigaili ir prašyk malonės, išmintingo įžvalgumo savo gyvenimui peržvelgti. Svarbu taip pat peržengti susiskaldymus, susipriešinimus, atsiprašant, susitaikant, ne tik su Dievu, bet ir su artimu. Augti brolystės dvasia. Svarbu kartais susitaikant su savimi pačiu!
Šalia individualios išpažinties per gavėnią rekomenduojamos bendruomeninės susitaikinimo pamaldos su asmenine išpažintimi ir išrišimu. Tam galima naudoti Atgailos sakramento šventimo apeigyną.
Iš teologinės pusės žvelgiant, geriausia priimti Atgailos sakramentą, atlikti išpažintį iki gavėnios pabaigos, tai yra dar iki Didžiojo tridienio pradžios, kad tyri ir švarūs galėtume dalyvauti Velykų slėpinio šventimo apeigose. Kai kur per Didįjį tridienį kaip tik nebeklausoma išpažinčių.
Žvelgiant iš praktinės pusės, jei mes dažnai dalyvaujame šv. Mišiose ir reguliariai atliekame išpažintį, nesiveržkime prie klausyklų paskutinėmis gavėnios dienomis, nebent būtume sunkiai nusidėję. Atlikime tai, ką reikia, anksčiau. Praktika rodo, jog Verbų savaitgalį, ypač Verbų sekmadienį, būna ilgiausios eilės prie klausyklų. Palikime vietos ir tiems, kurie rečiau lankosi bažnyčioje. Taip, per amžius buvo ta tradiciją, kad „prieš Velykas“ reikia atlikti išpažintį. Tačiau nepamirškime, kad „prieš Velykas“ reiškia ne tik Verbų sekmadienį ar Didžiąją savaitę, bet „prieš Velykas“ apima visą gavėnios laiką, kuris ir yra skirtas pasiruošti Velykoms.
Dažnai kalbama apie velykinę išpažintį. Iš tiesų Bažnyčia kalba apie pareigą priimti Komuniją bent kartą per metus. „Kiekvienas tikintysis, po to, kai pirmą kartą priėmė švenčiausiąją Eucharistiją, turi pareigą bent vieną kartą per metus priimti šventąją Komuniją“ (Kan. 920 § 1) „Šį įsakymą reikia įvykdyti velykiniu laiku, nebent dėl teisėtos priežasties tai būtų padaryta kitu laiku metų bėgyje“ (251 § 2).
Velykinė išpažintis savo esme nesiskiria nuo kitu metu atliekamos išpažinties, ji nėra kokybiškai vertingesnė. Išpažintis yra išpažintis. Kaip ir kiekvienos išpažinties, taip ir velykinės vaisiai priklauso nuo mūsų pačių pastangų ir noro bei leidimo Dievo malonei veikti mumyse. Primindama pareigą atlikti išpažintį ir priimti Komuniją bent kartą per metus, Bažnyčia kalba apie periodą, kada geriausiai tai atlikti – Velykų laikotarpyje. Tas priminimas yra skirtas pirmiausia tiems pakrikštytiesiems, kurie retai lankosi Bažnyčioje ir naudojasi sakramentais. Taigi, vadinamąją velykinę išpažintį katalikams privalu atlikti gavėnios arba Velykų laiku. Velykinės išpažinties laikas Lietuvoje yra pratęstas iki Šv, Petro ir Pauliaus šventės, birželio 29 d.
Gavėnios atgaila – pažymėta pasninku, malda ir išmalda
Daug kalbama apie atgailą, tačiau be išpažinties sutinkame ir kitas per gavėnią ypač dažnai minimas ar praktikuojamas, dar biblinius laikus primenančias atgailos formos – pasninką, maldą, išmaldą (plg. Tob 12, 8; Mt 6, 1–18.). Jos išreiškia atsivertimą savęs, Dievo ir kitų žmonių atžvilgiu. Taip pat yra skatinamos ir kitos atgailos priemonės – pastangos susitaikinti su artimu, atgailos ašaros, rūpestis artimo išganymu (Plg. Jok 5, 20), šventųjų užtarimas ir veikli meilė, kuri „uždengia nuodėmių gausybę“ (1 Pt 4, 8) (plg. KBK 1434).
Bažnyčioje atgailos dienos yra visi metų penktadieniai ir gavėnios laikas. Tuo metu susilaikoma nuo mėsiško valgio. Nereikia išgyventi pasninko kaip kažkokios prievoles ar vien kaip tikslo sau, bet kaip Bažnyčios mums suteiktas konkrečias priemones, padedančias augti tikra atgailos dvasia ir artimo meile.
Didesnis dėmesys gavėnios metu krypsta į maldą. Net trumpi stabtelėjimai ar atsidūsėjimai Dievo akivaizdoje turi didžiulę vertę. Susikaupimas, dvasinis skaitymas, Šventojo Rašo meditavimas gali tinkamai palydėti ir praturtinti gavėnios kelią.
Gavėnią lydi išmalda, kuri yra kaip konkretus atsivertimo išreiškimas ir įgyvendinimas. Rodydamas dėmesį vargstančiam artimui, atlikdamas gailestingumo darbui sielai ir kūnui, tikintysis parodo, kad jis nėra egoistas.
Svarbu atkreipti dėmesį į dvasią, kurioje tai darome. Išmalda duodama ne todėl, kad yra prašytojų. Meldžiamasi ne todėl, kad nelaimė ar bėdos užpuolė. Pasninkaujama ne todėl, kad nebūtų ko valgyti. Evangelijoje Jėzus išvardindamas tris priemones, dėmesį sutelkia į darantįjį ir tai, kaip reikia daryti... Kiekvieno iš šių trijų priemonių savitumas – slaptumas. Atlikti šias praktikas slaptoje, vien dėl Dievo, nuvalyti visas apnašas, trukdančias skvarbiam Dievo žvilgsniui. Išmaldos, maldos ir pasninko tikslas vienintelis – mus suartinti su Tėvu, mus sujungti su Juo, mus įvesti į Jo regėjimo lauką. Jėzus sako: „Tavo Tėvas, regintis slaptoje“ (Mt 6, 4/Mt 6, 6/Mt 6, 18). Tėvo žvilgsnis persmelkia tamsą, persmelkia slaptumą, mato, kas dėl Jo padaryta.
Gavėnios apsimarinimai pirmiausia nesiekia mūsų sutaikinti su savimi pačiais ar įtraukti į apskaitą visas mūsų pastangas ir pergales. Mūsų pastangų ar nuopelnų ataskaitos Dievui nereikia. „Te nežino tavo kairė, ką daro dešinė“ (Mt 6, 3). Mūsų asketinio spektaklio Dievui taip pat nereikia. Kas tai daro tam, kad būtų žmonių giriamas, jau atsiėmė užmokestį. Dievas nori mūsų pačių, kad pats galėtų mums atsiduoti. Gavėnia – tai mano santykio su Dievu perkrovimas, jo savybių perėmimas.
Žengdamas gavėnios keliu žmogus nėra vienas. Gavėnią išgyvename kartu su Kristumi, kuris jau nugalėjo mirtį ir įžengė į gyvenimą. Tad nusimetę mus slegiančias naštas, drąsiai ženkime į Prisikėlimo rytą.
