Dievas nesiliauja raginęs visus žmones atsiversti ir nepavargsta kiekvienam atleisti, - sakė popiežius Pranciškus antradienio rytą Šv. Mortos namų koplyčioje aukotų Mišių homilijoje. Šios dienos pirmajame skaitinyje iš Izaijo knygos Dievas kreipiasi į nusidėjėlius: Nusiplaukite, apsivalykite! Kad ir kokios baisos būtų jūsų nuodėmės, jei atsiversite, būsite švarūs kaip sniegas, balti kaip vilna. Dievas negąsdina, bet švelniai kviečia, ragina juo pasitikėti.
Viešpats sako: „Eikš pas mane. Ateikite, pasikalbėkime. Jis nenorti mūsų gąsdinti. Jis su mumis elgiasi kaip tėvas su paaugliu vaiku, kuris prasikalto ir reikia jį pabarti. Jis žino, kad bausmė nepadės, kad reikia įgyti vaiko pasitikėjimą. Šiame skaitinyje Viešpats nori mums pasakyti: „Ateikite, išgerkime kartu kavos, pasišnekėkime. Nebijokite, aš nenoriu jūsų bausti“. Jis žino, kad mes tą akimirką galvojame: „bet aš juk rimtai nusižengiau“, dėl to ir priduria: „Net jei jūsų nuodėmės būtų raudonos kaip purpuras, pasidarys baltos kaip vilna“.
Būkime dėkingi Viešpačiui už jo gerumą. Jis nenori nei mūsų bausti, ne smerkti. Dėl begalinio gerumo jis už mus paaukojo savo gyvybę. Jis stengiasi pasiekti mūsų širdis. Taip pat ir mes, kunigai, - sakė popiežius, - kai Viešpaties vardu klausome išpažinčių, mes irgi turime būti kupini to paties gerumo. Ir mes turime, kaip Viešpats, ne gąsdinti, bet sakyti: „Ateik, pasikalbėkime, jei nusidėjai, gali gauti atleidimą“.
Mane guodžia žinojimas, kad Viešpats taip elgiasi su mumis; kad jis elgias su mumis kaip su vaiku, kuris įsivaizduoja jau esąs užaugęs, bet iš jam dar daug trūksta. Viešpats žino, kad mums visiems dar daug trūksta ir kad mums visiems reikia girdėti šiuos jo žodžius: „Ateik, nebijok. Eikš pas mane. Aš tau atleisiu“. Ir tai mus padrąsina. Einame pas Viešpatį, atveriame jam širdis. Jis mūsų laukia kaip tėvas. (Vatikano radijas)
