Sekmadienį per tradicinį Viešpaties Angelo maldos susitikimą popiežius Pranciškus apmąstė sekmadienio Mišių Evangelijos skaitinį apie Jėzaus atsimainymą, minimą antrąjį Gavėnios sekmadienį.
Petras ir mokiniai buvo priblokšti Jėzaus pasisakymo apie jo būsimą mirtį ir prisikėlimą, nes nepritarė minčiai, kad tautos vadai jį atmes ir nužudys. Kaip gi galima sekti Mokytoją ir Mesiją, kurio žemiški reikalai pasibaigia šitokiu būdu? – klausdamas sakė popiežius. Pasak jo, atsakymą duoda Atsimainymas ant kalno Petro, Jokūbo ir Jono akivaizdoje. Atsimainymas buvo būsimų Jėzaus Velykų apsireiškimas, leidęs mokiniams pasirengti būsimai Kristaus kančiai, tačiau dėl to nenusivilti. Šis apsireiškimas leidžia ir mums suprati, kad Kristaus kančia yra kančios slėpinys ir Jėzaus nesibaigiančios meilės mums malonė.
Nusivedęs ant kalno Jėzus pasirodė savo, kaip Dievo Sūnaus šlovėje. Mokiniai galėjo pamatyti Jėzų tokį, koks jis bus šlovėje po kančios. Šitaip Jėzus juos paruošė išbandymams. Jėzaus atsimanymas ant kalno leidžia ir mums geriau suprasti Jo prisikėlimą. Svarbu iš anksto žinoti, kad tasai kuris kenčia ir yra išaukštintas nėra tiktai žmogus, o yra Dievo Sūnus, kuris per iki galo ištikimą meile mus išgelbėjo. Šitaip dangiškasis Tėvas atnaujino žinią apie savo Sūnaus pranašišką misiją, paskelbtą prie Jordano upės po Jėzaus krikšto ir paragino: „Klausykitės jo!“. Mokiniai kviečiami su pasitikėjimu ir viltimi sekti Mokytoją, nors jo laukia mirtis. To reikia, kad Jėzaus dievystė apsireikštų ant kryžiaus, per jo mirtį „šitokiu būdu“: evangelistas Morkus šimtininko lūpomis šitaip ištaria tikėjimo išpažinimą žodžiais: „Iš tikro šitas žmogus buvo Dievo Sūnus!“. (Vatikano radijas)
