Ilgaamžio Bažnyčios ryšio su meno ir, plačiau žiūrint, kultūros pasauliu nereikia įrodinėti, jis regimas ir girdimas kiekvienoje bažnyčioje. Milžiniška dalis Europos meno paveldo yra krikščioniškas menas. Menas buvo ir tebėra vienas iš privilegijuotų būdų tiek išreikšti, tiek perduoti religinę patirtį.
Kita vertus, viena iš sekuliarizacijos pasekmių yra Bažnyčios ir šiuolaikinės kultūros atitolimas, tarpusavio kontaktų ir dialogo praradimas. 20 amžiaus popiežiai, ypač šv. Jonas Paulius II, pats turėjęs menininko gyslelę, stengėsi užmegzti naują pokalbį su meno pasauliu. Naujos iniciatyvos gimė popiežiaus Benedikto XVI pontifikato metu, įsteigus Naujojo Evangelizavimo tarybą, kurios misija yra suprasti ir atrasti naujų būdų susikalbėti su šiuolaikiniu pasauliu – sekuliarizuotu, įžengusiu į naują, žmonių santykius keičiančią skaitmeninės eros amžių, kalbančiu labai skirtinga meno kalba, nei ankstesniais amžiais.
Šiame kontekste prieš penkerius metus gimė iniciatyva „Grožio diakonija“ menininkams, didžiausią atramą turinti Prancūzijoje ir Italijoje. Savo dangiškuoju globėju ji pasirinko palaimintąjį Fra Andželiką, XV amžiaus viduryje gyvenusį vienuolį dominikoną, tapiusį nepaprastai tyras, skaidrias freskas. Bažnyčios liturginiame kalendoriuje jis yra prisimenamas vasario 18 dieną.
Šia proga „Grožio diakonija“ sušaukė beveik savaitės trukmės suvažiavimą Romoje, kuriame dalyvavo per du šimtus dalyvių. Kasdien buvo diskutuojama, liudijama ir meldžiamasi. Paskutiniosios suvažiavimo dienos, vasario 24-osios, programoje, Mišios vienoje iš Romos bazilikų, „Grožio diakonijai“ priklausančių artistų spektaklis apie „Marija Magdalietę“, tačiau visų pirma – audiencija pas popiežių Pranciškų.
Per jus noriu perduoti nuoširdžius sveikinimus visiems menininkams, kurie ieško grožio, su savo talentais ir aistra, - sakė popiežius, perduodamas savo linkėjimus ir tiems žmonėms, kurie per meno grožio patirtį reabilituojasi, sutvirtina savo trapumą.
Popiežius citavo savo pirmtako, šv. Jono Pauliaus „Laišką menininkams“, kuriame šis kalbėjo apie menininko santykį su grožiu, grožį kaip menininko pašaukimą ir kūrybingumą, kaip Kūrėjo dovaną.
Tokioje perspektyvoje, tęsė popiežius, „kartu su jumis dėkoju Viešpačiui už nueitą kelią ir už jūsų talentų įvairovę, kuriuos Jis jus kviečia plėtoti tarnaujant artimui ir visai žmonijai. Dovanos, kurias gavote, kiekvienam iš jūsų yra atsakomybė ir misija. Jūsų prašoma darbuotis nesileidžiant užvaldomiems tuščiagarbystės ieškojimo, lengvo populiarumo ar vien pasipelnymo, kad ir negarbingo“.
Pasak Šventojo Tėvo, menininkai ir jų kūriniai taip pat yra atsvara perspektyvai, kuriai technologijos ir vartojimas tapo pagrindiniais egzistenciniais kriterijais. Tuo tarpu menas išreiškia alternatyvų būdą suvokti gyvenimo kokybę, taip pat semiantis iš krikščioniškų ir kitų dvasingumo šaltinių.
„Jus kviečiu plėtoti savo talentus dėl kiekvieno asmens orumo pripažįstančio ekologinio atsivertimo“, - sakė Pranciškus, palinkėdamas, kad jo klausytojų darbai prisidėtų prie to, ką jis vadina „susitikimo kultūra“, kai pasaulyje kyla naujos asmenų ir tautų atskyrimo sienos. Menininkams krikščionims jis palinkėjo parodyti, kad tikėti į Jėzų Kristų nėra vien „gera ir teisinga“, bet ir „gražu“, parodyti Dievo meilės neaprėpiamą grožį, grožį būti jos pripildytiems ir liudyti ją, taip pat ir mažiausiai vertinamiems visuomenės nariams. (Vatikano radijas)
