Popiežius Paulius VI, Katalikų Bažnyčios palaimintasis, šiemet bus paskelbtas šventuoju. Žinią apie būsimą palaimintojo kanonizavimą atskleidė popiežius Pranciškus, prieš išvykdamas Gavėnios rekolekcijų. Popiežius vasario 15 dieną susitikime su Romos vyskupijos kunigais Laterano bazilikoje atkreipė dėmesį, jog du neseniai popiežiavę Romos vyskupai jau paskelbti šventaisiais ir vienas palaimintuoju, o dar ketvirtojo šventumo byla neužbaigta.
Pranciškus savo vyskupijos kunigams komentavo vikaro pristatytą meditacijų vadovėlį, kurį popiežius padovanojo visiems susitikimo dalyviams ir kuriame skelbiamos popiežių mintys, nuo pal. Pauliaus VI iki Pranciškaus. Romos vikaras arkivysk. De Donatis, pristatydamas vadovėlį sakė, kad jame pateiktos popiežių mintys kunigams ir diakonams bus tarsi antras brevijorius Gavėnios laikotarpiu. Tokiu būdu vyskupijos kunigų malda bus bendra. O po to bus stengiamasi suprasti ką reiškia šiandien Romoje būti kunigu, sakė popiežiaus vyskupijos vikaras.
Popiežius Pranciškus apie vadovėlį sakė, kad jis jį jau spėjo pavartyti ir jis jam patiko. „Jau du pastarojo laikotarpio Romos vyskupai paskelbti šventaisiais – tai šv. Jonas XXIII ir šv. Jonas Paulius II, sakė Pranciškus ir tęsė: „Paulius VI bus (paskelbtas) šventuoju šiemet“. Popiežius pridūrė, jog vieno popiežiaus, Dievo tarno Jono Pauliaus I beatifikacijos byla dar yra atvira, o po to pajuokavo kunigams, jog tiek popiežius emeritas, tiek jis pats yra „laukiančiųjų eilėse“; „melskite už mus!“, sakė Pranciškus.
Popiežiaus pasisakymas apie būsimą pal. Pauliaus VI paskelbimą šventuoju neliko be atgarsių. Pranešimuose visų prima prisiminta, kad Paulius VI, popiežius užbaigęs Vatikano II Susirinkimo darbą ir pradėjęs naują Bažnyčios atsinaujinimo procesą Susirinkimo dvasioje buvo paskelbtas palaimintuoju tik prieš kiek daugiau nei trejus metus. Popiežius Pranciškus, beatifikacijos ceremonijoje 2014 metų spalio 19 dieną pavadino pal. Paulių VI „didžiu popiežiumi“, „nenuilstančiu apaštalu“ ir drąsiu „liudijant nuolankią ir pranašišką meilę Kristui ir Bažnyčiai“.
„Iki sekuliarizuotos ir priešiškos visuomenės įsivyravimo jis – retkarčiais vienui vienas – tvirtai, toliaregiškai ir išmintingai vairavo Petro laivą, niekada nepaliaudamas džiaugęsis Viešpačiu ir visada pasitikėdamas juo. Paulius VI tikrai „atidavė tai, kas Dievo – Dievui“, visą savo gyvenimą skirdamas „šventai, iškiliai ir labai sunkiai užduočiai tęsti laike ir plėsti žemėje Kristaus misiją“, sakė Pranciškus, „didįjį Susirinkimo vairininką“ skelbdamas palaimintuoju.
Pasak katalikiško dienraščio „Avvenire“, Paulius VI - Giovanni Battista Montini – bus kanonizuotas po kelių mėnesių. Šventųjų skelbimo kongregacijos eilinio posėdžio vasario 6 dieną dalyviai vienbalsiai pasisakė dėl stebuklingo pagijimo, priskirto pal. Pauliaus VI užtarimui. Tereikia popiežiaus parašo ant stebuklą patvirtinančio dekreto, kurio ilgai laukti nereikės, rašo dienraštis.
Giovanni Battista Montini (1897-1978), buvęs Milano arkivyskupas, buvo išrinktas popiežiumi po šv. Jono XXIII mirties 1963 metais. Šiemet, be numatomo pal. Pauliaus VI (1963-1978) kanonizavimo, sukanka jo išrinkimo popiežiumi 55-osios ir mirties 40-osios metinės. Popiežiaus kanonizavimas ir minėtosios sukaktys tikriausiai paskatins taip pat vietines Bažnyčias atminti šio didžio popiežiaus liudijimą ir iš naujo pažvelgti į sukauptą jo mokymo, įtakojusio visus po jo buvusių popiežių - Garbingojo Dievo tarno Jono Pauliaus I (1978), šv. Jono Pauliaus II (1978-2005), Benedikto XVI (2005-2013) ir nuo 2013 metų – Pranciškaus - palikimą. Visi Pauliaus VI mokymo tekstai viešai paskelbti, tačiau vis dar pasitaiko išimtys, tokios, kaip popiežiaus gimtinės Končėsijaus archyvuose surastas ligi tol nežinomas Pauliaus VI tekstas: jo ranka rašytas ir pasirašytas trumpas apmąstymas (du puslapiai, be datos, be pataisymų) apie šiuolaikinio žmogaus tikėjimą ir Dievo troškimą, praėjusią vasarą paskelbtas Italijos spaudoje.
Šiandien siūlome pasiklausyti apmąstymo, kurį Paulius VI pavadino „Dievas“:
„Moderniam mentalitetui būdingų religinių problemų kamuojamos varganos mūsų sielos trokšta Dievo dviem būdais: 1) tai troškimas turėti kokią nors tiesioginę Dievo patirtį; kad ir nematant jo, jį suprasti; kad ir nesuprantant jo, jį pajusti: sitivit in Te anima mea... in terra deserta et inaquosa...; 2) tai troškimas turėti kokį nors stebuklingą Dievo buvimo ženklą, kokią nors pranašišką jo visagalio veikimo arba jo meilingos paramos užuominą. Pirmasis yra vidinis troškimas, antrasis – išorinis. Artimo meilė, o paskui ir Dievo meilė, gali duoti tinkamą ir tenkinantį atsakymą į pirmąjį troškimą: kas myli - jaučia, kas myli – žino, kas myli džiaugiasi Dievu; meilės keliu galima pasiekti naują įsitikinimą, kuris suteikia sielai tikrumą ir pasitikėjimą, padeda jai su džiaugsmu eiti per nakties tamsą į būsimą šviesą. Antrą troškimą numalšina Kristaus žodis, pareikalaudamas gilaus tikėjimo: palaiminti, kurie tiki nematę. Šitoks pritarimas Kristaus žodžiui atgaivina mintis, padeda susižavėjusiomis akimis žiūrėti į dalykus, kuriuos žinome iš natūralios patirties arba su kuriais esame susipažinę, juos atrasti kaip neišsakomai iškalbius ir nurodančius, ir net įrodančius, gyvąjį, paslėptą ir esantį Dievą. Paulius VI. (Vatikano radijas)
