Vasario 12-ąją dieną popiežius Pranciškus pasirašė apaštalinį laišką „Motu proprio“ forma apie atsistatydinimą, dėl amžiaus, iš popiežiaus paskirtų ar patvirtintų pareigybių. Šiame dokumente, pavadintame „Išmokti atsisveikinti“ rašoma, jog „bažnytinės tarnystės pabaiga turi būti suvokiama kaip integrali tarnystės dalis“, lydima tokio pat nusiteikimo tarnauti.
Įvadiniame žodyje Pranciškus skiria nemažai dėmesio tinkamam nusiteikimui, remdamasis Apaštalų Darbų eilutėmis apie apaštalo Pauliaus atsisveikinimą su Efeso bendruomene (Apd 20,17-27).
Tinkamas vidinis nusiteikimas yra būtinas tiek ruošiantis palikti savo pareigybes, dėl amžiaus, tiek gavus prašymą pratęsti savo tarnybą ilgesniam laikui, nors jau pasiektas 75 metų amžiaus slenkstis.
Tam, kuris ruošiasi įteikti savo atsistatydinimo prašymą, reikia deramai pasiruošti prieš Dievą, nusipurtant galios troškimų ir pretenzijos būti nepakeičiamu. Tai leis išgyventi ramiai ir pasitikinčiai tą laikotarpį, kuris, kiti atveju, gali būti skausmingas ir konfliktiškas. Tuo pat metu tas, kuris tiesoje priima būtinybę atsistatydinti, maldoje turi atpažinti kaip išgyventi naują etapą, numatydamas naują gyvenimo planą, pasižymintį, kiek įmanoma, kuklumu, nuolankumu, užtarimo malda, skaitymu ir pasirengimu atlikti paprastus sielovadinius darbus.
Ir priešingai, jei, išimties tvarka, paprašoma ilgesniam laikui pratęsti tarnybą, tai reiškia dosnų savo asmeninių sumanymų atsisakymą. Tačiau tai neturi būti suprantama kaip privilegija, asmeninis triumfas, paslauga dėl draugystės ar artumo, dėkingumas už gerai išpildomą pareigybę. Kiekvienas pratęsimas, pažymi popiežius Pranciškus, yra suprantamas tik dėl motyvų, kurie susiję su bendruoju bažnytiniu gėriu. Toks popiežiškas sprendimas nėra savaiminis, automatiškas veiksmas, tačiau valdymo veiksmas: jis remiasi išmintingumo dorybe, kuri padės priimti tinkamiausią sprendimą.
Popiežius išvardijo kelis įmanomus motyvus: svarba tinkamai užbaigti Bažnyčiai labai reikalingą projektą; užtikrinti svarbių darbų tąsą; užtikrinti stabilumą institucijose pereinamuoju laikotarpiu ar trūkstant personalo; sugebėjimas įgyvendinti naujausius Šventojo Sosto potvarkius ar magisteriumo kryptis.
Popiežius Pranciškus dokumente pamini du punktus, nurodydamas pateikti geresnį išaiškinimą, ir kelias normas, kurios patikslina ar papildo anksčiau galiojusias. Šie potvarkiai liečia pareigybes, kurios skiriamos ar patvirtinamos popiežiaus: vyskupų - ordinarų, koadjutorių ar augziliarų, pareigybes Romos Kurijos ir susijusiose institucijose, apaštalinius nuncijus Bažnyčios diplomatinėje tarnyboje. (Vatikano radijas)
